Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2022–2023 metais inžineriją ir inžinerines profesijas kolegijose buvo pasirinkusios 153 moterys. Palyginimui, tais pačiais metais šias studijas rinkosi 2940 vyrų.
Kauno kolegijos absolventė Laura Bučienė – tarp nedaugelio moterų, pasirinkusių inžinerines studijas, šiandien sėkmingai dirba konstruktore-technologe baldų gamybos įmonėje ir džiaugiasi, kad išankstiniai nusistatymai vis rečiau tampa kliūtimi moterims siekti karjeros inžinerijoje.
Kelias į baldų inžineriją: nuo gamybos iki studijų
L. Bučienė prisimena, kad noras studijuoti, iš pažiūros „nemoterišką“ specialybę – Baldų inžineriją, atsirado jau seniai, tačiau stoti ji pasiryžo gerokai vėliau, praėjus 8 metams po gimnazijos baigimo.
„Iškart po gimnazijos baigimo neturėjau konkretaus noro pasirinkti vieną ar kitą profesiją, tad nusprendžiau padaryti pertrauką ir šiek tiek padirbėti. Galvojau, kad metus padirbusi stosiu mokytis toliau, bet vienerių metų pertrauka išsirutuliojo į visų 8 metų pauzę. Pirmas darbas šios pertraukos metu buvo baldų ir jų komponentų gamybos įmonėje. Atėjau padirbėti kaip pagalbinė darbuotoja, tačiau administracijoje dirbantys vadovai pamatė, kad turiu pakankamai gerus organizacinius įgūdžius, tad jie pasiūlė kokybės kontrolierės darbą“, – dalinasi L. Bučienė.
Praėjus 5 mėnesiams šiose pareigose ji gavo pasiūlymą kilti karjeros laiptais ir tapti pamainos vadove. Nors buvo nedrąsu imtis naujų pareigų, L. Bučienė prisimena drąsinusi save pasinaudoti proga.
„Galvojau, kad jei manimi pasitiki žmonės, turintys didelę darbo patirtį šioje srityje, turiu imtis šio iššūkio ir nepraleisti galimybės tobulėti bei mokytis. Sekėsi neblogai, pradirbau šiose pareigose apie vienerius metus, po to perėjau dirbti į kitą įmonę, kuri taip pat buvo susijusi su medienos apdirbimu ir gamino karkasinius namelius, ten užėmiau gamybos meistrės pareigas“, – karjeros kelią prisimena Kauno kolegijos absolventė.
Po metų L. Bučienė jėgas išbandė dar vienoje baldų gamybos įmonėje, kurioje dirba iki šiol: „Dirbdama ir keisdama darbą po darbo, kuris vienaip ar kitaip susijęs su medienos ir jos medžiagų apdirbimu, supratau, kad metas studijuoti baldų inžineriją, todėl 2021 metais įstojau į Kauno kolegiją.“
Daugiau abejonių kėlė ne lytis, o amžius
L. Bučienė sako į Kauno kolegiją nusprendusi stoti spontaniškai, o svarbiausiu kriterijumi tapo lokacija bei studijų trukmė, tačiau tik gavusi kvietimą studijuoti ji suprato, kad studijos vykdomos ne ištęstine forma.
„Nors vienu metu dirbti pamaininį darbą ir studijuoti nuolatinėse studijose kėlė nemažai iššūkių, bet džiaugiuosi, kad dėstytojai buvo supratingi, atsižvelgė į mano situaciją ir sudarė puikias sąlygas sėkmingai studijuoti“, – džiaugiasi absolventė.
L. Bučienė prisimena, kad studijų metu grupėje ji buvo vienintelė mergina, tačiau kitokio dėstytojų ar bendramokslių požiūrio dėl savo pasirinkimo studijuoti Baldų inžineriją sako nesulaukusi.
„Vis dėlto, kai dar nebuvau baigusi studijų, vienoje darbovietėje teko susidurti su keistu požiūriu. Kadangi gamyboje dirbo tik vyrai, direktorius manė, kad gamybos darbuotojai manęs neklausys, bet savo nuomonę pakeitė, kai pradėjau dirbti. Tuomet jis pamatė, kad turiu pakankamai užsispyrimo įveikti kliūtis, o ir darbuotojai mane vertino palankiai ir klausė nurodymų“, – dalinasi L. Bučienė.
Tai buvo vienintelis atvejis, kai jai teko susidurti su kitų abejonėmis dėl gebėjimo užimti vienas ar kitas pareigas tik todėl, kad yra moteris: „Tačiau visi labiau atsižvelgdavo į mano amžių, kartais bandydavo parodyti, kad esu per jauna, turiu per mažai patirties.“
Tiek darbovietėje, kurioje dirbo prieš įstodama, tiek dabartinėje įmonėje L. Bučienė sako pastebėjusi dirbant nemažai moterų, kurios gamyboje užima vadovaujančias pareigas. Ji pati, dar studijuodama, užėmė cecho viršininkės pavaduotojos pareigas.
„Darbas buvo susijęs su darbų organizavimu apdailos, surinkimo bei pakavimo baruose, medžiagų užsakymu pagal savalaikius planus ir pan. Likus mėnesiui iki studijų baigimo gavau pasiūlymą užimti konstruktorės-technologės pareigas. Šiose pareigose sėkmingai dirbu jau metus ir su požiūriu, kad tai – vyriška profesija, susidurti neteko“, – dalinasi L. Bučienė.
Projektas įgyvendinamas pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą, orientuotą į Europos mokslinių tyrimų erdvės prioritetų įgyvendinimą, siekiant institucinių pokyčių, ir yra finansuojamas pagal 2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, t. y. iš Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programos lėšų.
Straipsnis publikuotas portale 15min.lt
