Tolerancija įgalina peržengti ribas, kurios skiria, ir atrasti vienybę, nes, nepaisant mūsų skirtumų, visi esame lygūs. Kauno kolegija – toleranciją skatinanti aukštojo mokslo institucija, siekianti, kad kiekvieno bendruomenės nario nuomonė būtų išklausyta ir išgirsta, poreikiai – patenkinti, kiekvienas jaustųsi priimtas, vertingas ir vertinamas.
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras prisideda prie tolerancijos kolegijoje didinimo, mažindamas atskirtį tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kolegijos bendruomenės narių. Kalbų centro vadovė Renata Sedliorienė dėstyti lietuvių gestų kalbos, kaip laisvai pasirenkamo studijų dalyko, pakvietė kolegijos absolventą, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentą ir mokymų vadovą Mykolą Balaišį. „Skaityti pavienes paskaitas, supažindinant jų dalyvius su kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene, jos kultūra yra tekę ir anksčiau, bet dėstytojo darbo dirbęs nebuvau. Sulaukęs R. Sedliorienės pasiūlymo – nutariau, jog reikia save išbandyti“, – sako M. Balaišis. Pagrindinis tikslas, kurio paskaitose siekia lektorius, yra ne puikiai išmokyti lietuvių gestų kalbos visus studentus, bet suteikti jiems tvirtus pagrindus, kurie padėtų įveikti baimę bendrauti su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais. „Siekiu, kad studentai suprastų, kaip bendrauti. Toks yra mano tikslas“, – pabrėžia lektorius.
Gerėjanti situacija
Pasak M. Balaišio, prieš kelis dešimtmečius klausos negalią turintys žmonės buvo nustumiami į šalį, kadangi girdintieji nežinojo kaip bendrauti. Bet situacija keičiasi. Visuomenė vis labiau domisi ir rūpinasi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene. Ženkliai prie situacijos gerėjimo prisideda įkuriami lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai. „Be to, televizijų transliacijose atsiranda daugiau laidų, filmų su titrais. Titrai pritaikomi ir kultūriniuose renginiuose, pavyzdžiui, Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodomi spektakliai, pritaikyti klausos negalią turintiems žiūrovams. Situacija gerėja“, – pozityvumo nestokoja lektorius. Labai svarbu yra tai, jog dėl lietuvių gestų kalbos vertėjų centrų skaičiaus šalyje didėjimo, vis daugiau kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gali studijuoti aukštosiose mokyklose.
Palaikymas, pagalba, siūlymai
M. Balaišis sako, jog dėl klausos negalios, studijuodamas kolegijoje atskirties nepatyrė. Šią negalią turinti Pedagogikos katedros studentė Daiva Čekanavičiūtė – pritaria lektoriui. „Studijų dalykai prieinami, suprantami, dėstytojai visada stengiasi padėti. Nors grupiokės nemoka gestų kalbos, bet matydamos, kad aš gerai skaitau iš lūpų ir galiu kalbėti – noriai bendrauja. Kartais būna ir taip, jog kalbinama aš nesuprantu, tuomet į pagalbą ateina šalia esantis gestų kalbos vertėjas“, – apie studijas pasakoja studentė, pridurdama, jog atmosferą Pedagogikos katedroje vertina teigiamai, kadangi ne tik iš grupiokių, bet ir iš dėstytojų, administracijos darbuotojų ji sulaukia palaikymo ir reikiamos pagalbos. D. Čekanavičiūtė džiaugiasi studijomis, bet jose, klausos negalią turinčiai studentei, teko susidurti ir su iššūkiais. „Muzikinio ugdymo dalyko paskaitos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos studentams yra privalomos, tačiau muzika aktuali tik neprigirdinčiam žmogui, kuris gali ją girdėti ir suprasti turėdamas klausos aparatą, man, deja, ji nesuprantama, o gestų kalbos vertėjas muzikos garsų išversti negali, – sako studentė. – Muzikinio ugdymo studijų dalyką baigiau. Lektorė mane pagyrė, man pritaikytas užduotis įvertino gerai. Bet siūlyčiau ieškoti sprendimo, kuris būtų palankus tiek lektoriui, tiek negalią turinčiam studentui. Nepaisydama iššūkių, kurie užgrūdina, nuoširdžiai džiaugiuosi studijomis, puikiais dėstytojais.“
Daugiau pokyčių
Kad studijų aplinka visiems kolegijos studentams būtų geresnė, o tarpusavio bendravimas sklandesnis, prisideda M. Balaišio dėstomos lietuvių gestų kalbos paskaitos, kuriose studentai supažindinami su gestų kalbos atsiradimo istorija, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kultūra, lietuvių gestų kalbos daktiliais – abėcėle, vartojama vardams, pavardėms, miestų pavadinimams, kurių gestų kalboje nėra. Paskaitos orientuotos ne tik į formalų kalbos mokymąsi. Lietuvių gestų kalbos dėstymas aukštojoje mokykloje – puikus kolegijos sprendimas. Bet Lietuvos kurčiųjų draugija stengiasi inicijuoti daugiau pokyčių. „Girdintis žmogus informacijos gauna labai daug: iš televizijos, radijo, skaitomų spaudos leidinių, girdi ją ir iš kitų žmonių, o kurtiesiems ir neprigirdintiesiems informacijos pasiekiamumas yra ribotas. Lietuvos kurčiųjų draugijos siekis yra gestų kalbos įstatymas, kuris reglamentuotų, kad kiekvienoje mokykloje, darželyje būtų mokoma lietuvių gestų kalbos, būtų organizuojami mokymai įvairių sričių specialistams (gaisrininkams, policininkams, medikams ir kt.). Tai padidintų informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems žmonėms”, – Lietuvos kurčiųjų draugijos tikslą įvardija jos viceprezidentas M. Balaišis.
Bendravimo barjero tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mažinimas svarbus žingsnis, kuris įtakos ne tik geresnę studijų aplinką kolegijoje, draugiškesnę, labiau palaikančią atmosferą, bet labai svarbu – padės įveikti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie klausos negalią turinčius žmones.
