Informacijos ir visuotinio pertekliaus visuomenėje verslui vis sunkiau išsiskirti ir būti matomam. Lietuvos komunikacijų asociacijos (LTKA) narė ir Kauno kolegijos Verslo fakulteto dėstytoja Karolina Barišauskienė pasakoja, kaip atkreipti kliento dėmesį į savo verslą ir įgyti konkurencingą pranašumą, pasitelkiant kūrybiškumą.

Kūrybiškumo versle aspektai

Karolina Barišauskienė įsitikinusi, kad kūrybiškumas yra vis dar per mažai išnaudojamas verslo organizacijos variklis, kuris skatina inovacijas, motyvuoja darbuotojus, kuria pridėtinę vertę ne tik įmonei, bet ir visuomenei.

„Kūrybiški darbuotojai padeda organizacijai rasti greitus problemų sprendimus, išskirti savo verslą nuo konkurentų, padidinti produktyvumą. Darbuotojų kūrybiškumas atsiskleidžia komunikacijos strategijose ir kampanijose, gebėjimas atkreipti dėmesį, išsiskirti ir kalbėti apie savo prekės ženklą, kurti netradicinius sprendimus yra svarbi konkurencijos sąlyga. Tačiau ne mažiau kūrybiškumas yra svarbus ir organizacijos vadybai, jis susijęs su komandos formavimu. Žmonių laisvė kurti, siūlyti idėjas, inovacijas ir sprendimus lemia verslo produktų plėtrą, pardavimą ir išskirtinę komunikaciją“, – teigia K. Barišauskienė.

Pasak verslo komunikacijos ekspertės, be to, kūrybiškumas susijęs su mokėjimu kurti pridėtinę vertę: „Tik tada kūrybiškumas versle yra tikras, kai jis teikia pridėtinę vertę organizacijai, funkcionuoja ir yra pripažintas visuomenės. Neužtenka patiems savo sprendimus laikyti kūrybiškais, tą kūrybiškumą turi įvertinti ir aplinka“.

Darbuotojų kūrybiškumo skatinimo metodai

Pašnekovė mano, kad pagrindinis kūrybiškumo elementas organizacijoje yra darbuotojų motyvacija, kurią gali stiprinti laisvė kurti, galimybė siūlyti idėjas ir žinojimas, kad niekas nebaus ir nekritikuos.

„Dažnai darbuotojai bijo dėl galimų neigiamų padarinių, todėl renkasi padaryti mažiau. Kūrybiškumą taip pat gali užgožti didelis darbo krūvis, netinkamos motyvacijos priemonės ir pan.“, – vardija LTKA tarybos narė.

Kauno kolegijos dėstytoja sako, kad kūrybiškumas labai svarbus vidinei komunikacijai, nes gali padėti organizacijai geriau prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, sukurti konkurencingus produktus ir paslaugas, gerinti vidaus procesus. Todėl svarbu, kad organizacija ugdytų darbuotojų kūrybiškumą ir skatintų juos priimti sprendimus bei rūpintųsi jų gerove.

„Vienas iš praktinių darbuotojų kūrybiškumo skatinimo metodų – vadinamasis design thinking, kuris leidžia pažvelgti į procesus labai kūrybiškai ir generuoti naujas idėjas, – pasakoja K. Barišauskienė. – Be to, daugelis verslo organizacijų vis dar sutelkia dėmesį į verslo plėtrą, procesų efektyvinimą, tačiau neretai pamiršta apie darbuotojų gerovę. Nemažiau svarbu sudaryti tokias sąlygas, kad būtų užtikrintas darbuotojų darbo ir poilsio balansas. Tik užtikrinus darbo ir poilsio balansą, darbuotojai turi pakankamai energijos ir motyvacijos greitai spręsti problemas ir dirbti kūrybiškai“.

Be to, organizacijos vadovai turėtų įgalinti darbuotojų kūrybiškumą, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą ir neapsiriboti tik savo vizijomis ir idėjomis.
„Galutinis tikslas turėtų būti sukurti organizacijos kultūrą, kurioje skatinamas kūrybiškumas, o darbuotojų indėlis – vertinamas. Tokia kultūra gali padėti organizacijai sėkmingai konkuruoti rinkoje ir prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų“, – kalba pašnekovė.

Pasak ekspertės, visos metodikos organizacijai gali būti naudingos, jei papildo viena kitą, yra tinkamai pritaikomos ir atsižvelgiama į darbuotojų nuomonę. Jos teigimu, kūrybiškumas ne konkuruoja su kitomis metodikomis, atvirkščiai, gali būti vertinga įvairių verslo organizacijos sričių dedamoji, įskaitant prekės ženklo, įvaizdžio, reputacijos kūrimą, darbuotojų pasitenkinimą ir motyvaciją, kurie galiausiai tampa matomi ir organizacijos finansiniuose rezultatuose.

Skatinti kūrybiškumą kaip svarbų įgūdį

Komunikacijos ir kūrybiškumo ugdymo ekspertė pastebi, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje kūrybiškumas labai svarbus, jau ir darbo skelbimuose jis nurodomas kaip vienas pagrindinių privalumų.

„Kūrybiškumas yra lavinamas įgūdis. Džiugina, kad Kauno kolegijos Verslo fakultete Taikomosios komunikacijos katedroje studentai turi kūrybiškumo ugdymo paskaitas. Jos yra puiki galimybė studentams susipažinti ir realiai išbandyti kūrybiškumo skatinimo ir ugdymo metodikas. Kūrybiškumas nėra vien tik idėjų generavimas, visų pirma, studentai supažindinami su problemos apibrėžimo metodikomis, tai bene svarbiausia kūrybiškumo dedamoji, nes būtent nuo jos apibrėžimo priklausys, kokius kūrybiškus sprendimus galėsime taikyti. Kūrybiškumas nėra meniškas sprendimas. Tai gebėjimas kitaip pažvelgti į problemą, ištirti sprendimo galimybes ir jau įgyvendintus sprendimus, rasti ar tobulinti tam tikrus sprendimo būdus, sukurti naujas problemos sprendimo alternatyvas“.

Kurti pridėtinę vertę

Pasak K. Baršauskienės, kūrybiškos komandos neturinti organizacija negali kurti inovacijų ar mąstyti kūrybiškai apie verslo modelius, dėl to praranda konkurencinį pranašumą, o kartu ir pelną.

„Kūrybiškumas darbe yra būtinas, jis išlaisvina darbuotoją, o laisvė susijusi su finansais. Todėl organizacijų vadovai ir lyderiai turėtų leisti darbuotojams eksperimentuoti, siūlyti idėjas ir priimti sprendimus, nes tai yra verslo sėkmės garantas“, – įsitikinusi Kauno kolegijos dėstytoja.

Verslo komunikacijos ekspertė K. Baršauskienė apibendrina, kad šiuolaikinis verslas negali apsiriboti tik finansiniais aspektais, nes neperspektyviai mąstantis, pridėtinės vertės nekuriantis verslas ilgainiui pasmerktas žlugti. Pasak jos, konkurencija nuolat auga, todėl organizacijos turi būti kūrybiškos visais veiklos aspektais, siekti ne tik savo sėkmės, bet ir kurti pridėtinę vertę visuomenei.