Kauno kolegija puoselėja tradicijas ir aktyviai prisideda prie to, kad nusipelnę žmonės nebūtų užmiršti. Balandžio mėnesį Justino Vienožinskio menų fakulteto bendruomenė priėmė sprendimą 305-ajai auditorijai suteikti žymaus tekstilininko, tapytojo, dailės pedagogo doc. Zenono Varnausko (1923–2010 m.) vardą. Vardo suteikimo iškilmių metu buvo atidarytos dvi menininko parodos: „Zenonas Varnauskas: mokytojas ir jo mokiniai“ ir „Nemuno krašto žmonės. Zenono Varnausko tapyba“. Meno gerbėjai kviečiami apžiūrėti ekspozicijas fakulteto „Pelėdų kalno“ ir M. K. Čiurlionio galerijose.
Iškilmingame renginyje dalyvavo fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė, prodekanė Nijolė Meškelienė, tekstilininko našlė, dailininkė Aldona Ona Tamošaitytė, sūnūs Julius ir Remigijus Varnauskai, menotyrininkė dr. Rasa Žukienė ir didelis būrys vyresnės kartos kūrėjų: tekstilininkas Andrius Valius, akvarelininkas Osvaldas Jablonskis, grafikas Edmundas Saladžius ir kiti. Muzikantė Girmantė Bubelytė susirinkusiuosius stebino akordeono muzikos subtilumais. Parodų atidarymo metu J. Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. S. Saulėnienė pasakojo, kad fakulteto bendruomenė ypatingai palaikė įdėją suteikti auditorijai, kurioje Z. Varnauskui yra tekę dirbti, šio menininko vardą. „Norisi, kad kai mūsų nebebus, apie mus kalbėtų tam tikri ženklai. Fakultete J. Zikaro, F. Ušinskaitės, J. Vaičio vardai jau dabar žymi auditorijas, o šiandien atveriame duris į tekstilininko Zenono Varnausko auditoriją“, – reikšmingu įvykiu fakultetui džiaugėsi dekanė ir dėkojo menininko žmonai A. O. Tamošaitytei bei R. Žukienei, A. Rimkevičiui, A. Mickui, G. Bubelytei ir visiems, kurie prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo. „Ačiū svečiams, jog užkopėte į Pelėdų kalną tam, kad prisimintumėte istoriją“, – tądien susirinkusiems sakė dr. S. Saulėnienė.
Renginio vedėja dr. R. Žukienė Zenoną Varnauską apibūdino kaip unikalią asmenybę, palikusią gilų pėdsaką ne tik lietuviškos tekstilės istorijoje. Šis žmogus – svarbi XX amžiaus Kauno kultūrinio gyvenimo dalis: „Z. Varnauskas yra pirmasis studentas, kuriam įteiktas tekstilininko diplomas. Gavęs jį, menininkas liko dirbti S. Žuko taikomosios dailės technikume asistentu, kiek vėliau – pradėjo dėstyti, dar vėliau – vadovauti tekstilės skyriui. Jo pastangos įkurti lietuvišką dailės mokyklą yra lygiai tokios pat svarbios, reikšmingos kaip ir Justino Vienožinskio“, – pabrėžė menotyrininkė.