Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centrui metų pabaiga – ypatinga. Gruodžio 5 dieną Kauno kolegijoje rinkosi akademinės bendruomenės ir verslo pasaulio atstovai diskutuoti forume „Daugiakalbystė: (ne)atrastos galimybės ir iššūkiai“.
„Šis forumas tai – galimybė išklausyti akademinės bendruomenės ir verslo atstovus, sužinoti naujas tendencijas ir pasisemti idėjų, kurias bus galima pritaikyti praktikoje“, – forumo atidarymo proga kalbėjo Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis.
Pranešimą apie daugiakalbystę Europoje pristatęs Europos Komisijos atstovas Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalams dr. Egidijus Zaikauskas išskyrė, kad svarbu ne tik mokytis kalbų, bet ir, svarbiausia, suprasti, kokią prasmę ir galimybes teikia jų mokėjimas pačiam žmogui. Be to, atstovas pabrėžė lietuvių kalbos statusą: „Lietuvių kalbai Europos Sąjungos suteiktas oficialiosios kalbos statusas leido įsitvirtinti technologijose ir įtvirtinti savo valstybinį statusą. Lietuvių kalba buvo tarp trisdešimties pirmųjų kalbų atsiradusių „Google“ sistemoje. Jei kalbos nėra technologijose, galima sakyti, kad ji – pasmerkta išnykti“.
Apie daugiakalbės kompetencijos plėtojimą Artes liberales studijų kontekste pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. Pasak jos, studentai, be anglų kalbos, dažniausiai renkasi ispanų, prancūzų, rusų ir lotynų kalbas. „Mokydamiesi kalbų mes laviname savo kognityvinius gebėjimus. Tyrimai atskleidžia, kad vaikai, kurie yra mokomi kalbų nuo ankstyvo amžiaus – bus gabesni mokslams. Tiesa, geriausias kalbų mokymosi laikas – ankstyvas rytas“, – akcentavo V. Bijeikienė.
UAB „CV-Online LT“ personalo projektų vadovė Rasa Masteikienė dalinosi įžvalgomis apie užsienio kalbų mokėjimą siekiant užimti tvirtas pozicijas darbo rinkoje: „Užsienio kalbų mokėjimas yra vertybė. Tai tiltas į tarptautinę rinką, jos pažinimas, platesnis mąstymas. Kartais darbuotojas gali turėti didelę darbo patirtį reikalingoje sferoje, bet darbdavys jo nenorės įdarbinti, nes kandidatas nemoka anglų kalbos“, – atskleidė pranešėja ir pridūrė, kad šiuo metu pastebimos besikeičiančios kalbų tendencijos – dažnėja švedų ir norvegų kalbų poreikis, o tarp jaunosios kartos atstovų trūksta rusų kalbos specialistų“.
Užsienio kalbų žinių reikalingumą versle praktiniais pavyzdžiais grindė UAB „Finėjas“ komunikacijos specialistas Vitalius Vaidila.
UAB „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus specialistė Evelina Dabašinskienė pabrėžė daugiakalbystės svarbą tarptautinėje kompanijoje: „Mūsų įmonėje darbuotojų rašytinė kalba dokumentuose, elektroniniuose laiškuose naudojama yra tik anglų, net jei ir tam tikrą užduotį atlieka lietuvių komanda. Tokia praktika svarbi, nes tarptautinėje kampanijoje bet kuriuo metu prie lietuviakalbių komandos gali prisijungti kita kalba komunikuojantis specialistas“.
Forumo metu išsiaiškinta, kad auginant ir puoselėjant daugiakalbystę itin svarbu mokėti gerai kalbėti mažiausiai dvejomis užsienio kalbomis, atkreipti dėmesį į dirbtinio intelekto naudojimo galimybes, tvarios daugiakalbystės sampratą. Pranešėjai pateikė gausybę faktų apie anglų, ispanų, arabų, vokiečių, prancūzų, rusų, kinų ir kitas darbo rinkos kalbas lyderes. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad auga geografiniu plotu mažų šalių arba anksčiau buvusių mažai populiarų kalbų mokymasis dėl migracijos, turizmo, kitų įvairių ekonominių faktorių ar noro praturtinti save kaip asmenybę išmokstant ir praktikuojant netradicines užsienio kalbas.
Kauno kolegijos Valdymo ir kokybės departamento vadovė Inga Stravinskienė pristatė Kauno kolegijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos bendro projekto „Studentų pasitenkinimas studijomis užsienio kalbų mokymo/si aspektu: Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų patirtis“ metu atliktus tyrimo rezultatus, kurie patvirtino daugiakalbystės plėtros poreikį aukštosiose mokyklose. Kauno kolegijoje užsienio kalbų pasirinkimą planuojama užauginti iki dvidešimties.
Forumas, kurio metu skirtas dėmesys daugiakalbystės aktualijoms šiandienos darbo rinkoje, – Kauno kolegijoje organizuotas pirmą kartą.