Tikimasi, kad jau kitų metų rugsėjį Lietuvos kolegijos stojantiesiems galės pasiūlyti ne tik profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančias, bet ir trumpąsias, kitaip – trumpojo ciklo, studijas. Šios studijos yra skirtos įgyti profesinę kvalifikaciją pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį, skiriant tam 1,5–2 metus. Trumpąsias studijas nuspręsta vykdyti informatikos inžinerijos, programų sistemų bei turizmo ir poilsio studijų kryptyse. Įvardytose studijų kryptyse turėtų pasirodyti ir Kauno kolegijos siūlomos trumpųjų studijų programos.

Trumposios studijos (angl. Short-Cycle Higher Education) nėra naujiena daliai Europos Sąjungos šalių. Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Latvijos, Airijos, Vengrijos ir kt. kolegijose / taikomųjų mokslų universitetuose arba profesinio mokymo centruose tokio pobūdžio studijos jau yra realizuojamos. Baigusiems aptariamas studijas nėra suteikiamas daugumai įprastas (profesinio) bakalauro kvalifikacinis laipsnis – absolventai įgyja atitinkamą profesinę kvalifikaciją. Įveikę trumpąsias studijas asmenys įgyja reikiamus įgūdžius, kurie yra reikšmingi tiek sėkmingai integruojantis į darbo rinką, tiek siekiant aukštojo mokslo diplomo.

Trumpojo ciklo studijos – išeitis tiek jaunuoliams, tiek darbdaviams

Kiekvienais metais maždaug tūkstantis pageidaujančiųjų studijuoti patiria nusivylimą neįstoję į pasirinktą aukštąją mokyklą dėl to, nes neatitinka reikalavimų, keliamų stojantiesiems. Manoma, kad neturintieji teisės pretenduoti į aukštąjį mokslą neretai nesirenka profesinių mokyklų siūlomų programų, o tai yra didelis praradimas tiek švietimo ir mokslo institucijoms, ruošiančioms šalies darbo rinkai subalansuotus specialistus, tiek valstybinio ir verslo sektoriaus įmonėms. Trumpojo ciklo studijos yra skirtos asmenims, siekiantiems aukštojo mokslo, tačiau turintiems nepakankamą pasirengimą pretenduojant į pastarąjį. Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekano dr. Giedriaus Gecevičiaus nuomone, trumpųjų studijų pagalba galima įveikti ir daugiau iššūkių, kurių vienas – konkrečių specialistų trūkumas. „Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 13–14 tūkstančių informacinių technologijų specialistų. Šis stygius sudaro kliūtis šalies ekonomikos vystymuisi bei stabdo informacinių technologijų paslaugų eksportą. Specialistų poreikis yra didžiulis, tačiau jų reikia ne po 3–4 metų, o kuo greičiau. Vykdant trumpojo ciklo studijas, sudaromos sąlygos per ganėtinai trumpą laiką paruošti specialistus, turinčius pakankamai praktinių žinių ir teorinių įgūdžių, leidžiančių veikti konkrečiose darbo pozicijose“, – teigia dr. G. Gecevičius.

Per pastaruosius penkerius metus stojančiųjų į inžinerines studijų programas sumažėjo 3,5 karto. Išaugęs IT specialistų, įskaitant programuotojus, testuotojus ir kt., poreikis jau kurį laiką kelia nerimą šio sektoriaus įmonėms. Pasak Technologijų fakulteto dekano, darbdaviai į numatomą trumpojo ciklo studijų organizavimą žvelgia teigiamai ir reiškia didelį susidomėjimą. Dekanas įvardija ir konkrečias darbo pozicijas, kurias įmonėse rinktųsi absolventai, baigę trumpąsias studijas: „Tai būtų vartotojo sąsajų kūrėjas, sistemų administratorius. Taip pat testuotojas, dirbantis su jau sukurtu produktu, vertinantis pastarajam būdingas rizikas, tam tikrą atsparumą, svarbius parametrus“.

Studijos, kurioms būdinga skirtingo pobūdžio žinių sinergija

Dr. G. Gecevičius, paprašytas įvardyti esminius trumpųjų ir profesinio bakalauro studijų skirtumus, prakalbsta apie aptariamų studijų išskirtinumus kiek platesniame švietimo kontekste: „Atsiranda poreikis minkštosioms kompetencijoms įgyti – ne tik kietosioms, kurios yra būdingos profesiniam mokymui. Lyginant trumpąsias studijas su aukštojo mokslo studijomis, norėčiau pateikti pavyzdį, kuris geriausiai iliustruotų skirtinguose kvalifikacijų sandaros lygiuose ruošiamus specialistus: projekto vystymo komandą, kalbant apie IT veiklomis užsiimančias įmones, sudaro skirtingi žmonės – programuotojai ir testuotojai. Testuotojams, kitaip nei programuotojams, pakanka mažiau žinių, nereikia išmanyti plataus informatikos mokslų lauko, tad paruošti tokį specialistą pakanka mažiau laiko”. Dekanas išskiria ir trumpojo ciklo studijų pranašumą įmonių organizuojamų kursų atžvilgiu teigdamas, kad vieną trečdalį 1,5 metų trunkančių studijų, kurių apimtis – 90 kreditų, sudaro profesinės praktikos, atliekamos įmonėse, kai tuo tarpu įvairių mokymų dalyviai, kursuose įgiję teorinių žinių ir atlikę numatytus praktinius darbus, sukauptus profesinius įgūdžius, atliekant realią praktiką, panaudoja tik baigę mokymus.

Trumposios studijos – tramplinas į aukštąjį mokslą ar išaugsiančią IT specialistų konkurenciją darbo rinkoje?

Šiuo metu, kalbant apie trumpojo ciklo studijų tęstinumą, yra numatoma, kad asmenys, baigę pastarąsias ir pasirinkę tos pačios studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį suteikiančias studijas, galės tikėtis dalies studijų dalykų užskaitymo. Taip pat trumposios studijos yra įvardijamos kaip būdas asmenims, baigusiems profesines mokyklas ir mokymosi centrus, tikslingai siekti aukštojo mokslo. Atmetus studijų tęstinumo galimybę, darbo rinkai paruošti specialistai, įgiję atitinkamą kvalifikaciją trumpųjų studijų metu, integruotųsi į darbo rinką, kas, dr. G. Gecevičiaus teigimu, neturėtų lemti konkurencijos išaugimo tarp aptariamų specialistų, o tuo labiau – rinkos perpildymo. Trumpųjų studijų absolventų įsiliejimas į darbo rinką taip pat neturėtų turėti neigiamos įtakos profesinio bakalauro studijas baigusių asmenų integracijai į rinką ar pastariesiems įmonių siūlomų atlyginimų apimties mažėjimui. Dekanas priduria: „Vertėtų kalbėti ne tik apie trumpųjų studijų metu įgijimą pirmąją profesinę kvalifikaciją, bet ir apie trumpųjų studijų sudaromas sąlygas persikvalifikuoti – specialistų profesinį persiorientavimą per sąlyginai trumpą laiką“.

Visą dr. Giedriaus Gecevičiaus pokalbį apie trumpąsias profesines-kolegines studijas LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ galite išgirsti čia.