Keičiantis darbo rinkos tendencijoms ir dalį darbų perimant robotams, ne vienam mūsų vis dažniau kyla klausimai, kokios kompetencijos užtikrins darbo vietą, kokį paklausaus ateities darbuotojo portretą piešia darbdaviai? Atsakymų buvo ieškoma diskusijoje „Darbuotojas 2030“, vykusioje lapkričio 20 d. Kauno kolegijos organizuojamo „Karjeros diena’19“ renginio metu.

Į diskusiją susirinko UAB „Festo“ personalo vadovė G. Belazarienė, UAB „TransUnion Baltics“ informacinių technologijų konsultantas M. Slocombe, UAB „CV-Online LT“ marketingo vadovė R. Karavaitienė, UAB „DPD Lietuva“ Kauno regiono vadovas D. Ūkas ir UAB „Profesiniai kontaktai“ direktorė J. Jankuvienė. Pranešėjai diskutavo, kaip darbo rinka pasikeis po 10 metų, kokios žinios ir kokie įgūdžiai bus vertinami labiausiai. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad ateityje svarbiausią vaidmenį atliks žmogiškasis faktorius: gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, platus mąstymas, nuolatinis mokymasis, gebėjimas bendrauti ir dirbti komandoje, t. y. žinios ir įgūdžiai, kurių robotai pakeisti negali. Ypatingą dėmesį asmeninėms savybėms skyrė J. Jankuvienė, pasidalijusi istorija apie savo karjeros kelią ir savęs pažinimo svarbą. Ji skatino susirinkusiuosius nebijoti paklausti savęs: „ar esu ten, kur noriu būti?“ ir imtis veiksmų, jei atsakymas yra neigiamas. G. Belazarienė pabrėžė, kad keičiantis darbo rinkos tendencijoms samdomos ne tik kompetencijos, bet ir žmogaus požiūris, taip sutikdama, kad asmeninės savybės ateityje turės ypatingą reikšmę darbo rinkoje.

Diskusijos metu taip pat buvo kalbama apie tai, kaip didinti darbuotojų lojalumą, kokios sąlygos darbuotojus skatina keisti darbovietę, o kokios – pasilikti. Kaip teigė R. Karavaitienė ir D. Ūkas, jaunesnioji karta apskritai yra linkusi dažniau keisti darbovietes, ieškoti naujų galimybių, todėl darbdaviai priversti ieškoti būdų darbuotojų lojalumui didinti. Diskusijos dalyviai sutarė, kad viena pagrindinių priežasčių, mažinančių darbuotojų kaitą, yra lankstumas, kadangi vis daugiau darbuotojų nori dirbti nuotoliniu būdu, nepilną darbo savaitę, lanksčiomis darbo valandomis. Tačiau R. Karavaitienės nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį ir į darbuotojo darbo patirtį, kadangi jos neturintys ir gavę galimybę dirbti laisvu darbo grafiku darbuotojai dažnai nežino, kaip planuoti laiką, kada dirbti, o kada – ilsėtis. Tuo tarpu sukaupusiems didesnę darbo patirtį tokios sąlygos gali padidinti produktyvumą, sąlygoti geresnius darbo rezultatus. Nepaisant bandymo sumažinti darbuotojų kaitą, ateityje galima tikėtis, kad vis daugiau žmonių taps savo darbo vietos kūrėjais, o komandos bus buriamos tik tam tikriems projektams, t. y. daugės laisvai samdomų darbuotojų.

Diskusija buvo užbaigta skatinant susirinkusiuosius atrasti vidinę motyvaciją ir norą dirbti, o darbus atlikti nuoširdžiai ir kaip įmanoma geriau. Tuo tarpu darbdaviai, siekdami didinti darbuotojų lojalumą, turės sukurti lankstesnes darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų augimo ir tobulėjimo galimybes, tad galima teigti, kad pokyčiai turės įtakos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams ir prie jų teks prisitaikyti abiem pusėms.