Kiekvienos sėkmingos, augančios ir vertę visuomenei kuriančios organizacijos pagrindas yra joje dirbantys žmonės. Darbuotojai, kurie jaučia, kad organizacija jais nuoširdžiai rūpinasi, padeda jiems spręsti iškylančias problemas bei iššūkius, užtikrina lygias galimybes, tinkamas darbo sąlygas bei nuolat rūpinasi emociniu klimatu darbo vietose, yra lojalesni, didėja jų pasitenkinimas darbu, gerėja psichinė sveikata, o kartu ir darbo rezultatai.
„Už pasiektus institucinius rezultatus ir laimėjimus esame dėkingi tiems, kas savo kasdieniniu darbu bei atsakingai atliekamomis pareigomis prisideda prie organizacijos vystymosi ir klestėjimo. Darnios ir susitelkusios bendruomenės kūrimas bei puoselėjimas yra prioritetas, leidžiantis išlaikyti pasiektus reikšmingus rezultatus ir įgalinantis nesustoti, siekti dar aukštesnių veiklos rezultatų. Siekiame tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu, taip pat laukia kolegijų sektoriaus reforma ir su tuo susiję iššūkiai”, – pažymi Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.
Direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė jam antrina: „Suprantame, kad susitelkusi ir bendruomeniška komanda yra kiekvienos organizacijos sėkmės kertinis akmuo. Labai svarbu, kad organizacijai augant ir vystantis, kiekvienas mūsų bendruomenės narys jaustųsi palaikomas, vertinamas ir įkvėptas tobulėti. Tad siekdami instituciniu lygmeniu stiprinti šią sritį, sukūrėme bendruomenės gerovės vadovo pareigybę.“
Kauno kolegija siekia kurti savo darbuotojams saugią ir patrauklią darbo aplinką, užtikrinti lygių galimybių ir įvairovės politikos įgyvendinimą, užkertant kelią bet kokioms diskriminacinėms situacijoms, gerinti darbo sąlygas, atliepti savirealizacijos poreikius ir norus derinti darbą bei įsipareigojimus asmeniniame gyvenime.
Bendruomenės gerovės vadovo pareigas pradėjusi eiti Smiltė Juraitė pabrėžia, kad „bendrumo jausmas, tvirti emociniai ryšiai, atvirumu ir pasitikėjimu grindžiami tarpusavio ryšiai, palaikanti ir motyvuojanti kolegijos aplinka leis darbuotojams jausti didesnį pasitenkinimą darbu, o kartu kurti didesnę vertę visuomenei ir efektyviau išnaudoti savo potencialą.” S. Juraitė mini, kad nepaprastai svarbu įsiklausyti į bendruomenės problemas, sprendžiamus iššūkius, atpažinti grėsmes, kurios daro neigiamą įtaką pirmiausia žmogaus emocinei savijautai, psichologinei sveikatai, o galiausiai ir jo darbo rezultatams.
Pagrindiniai keliami tikslai ir lūkesčiai, kuriant bendruomenės gerovės politiką, yra lygių galimybių ir įvairovės politikos koordinavimas, geresnės darbuotojų fizinės ir psichologinės sveikatos užtikrinimas, perdegimo prevencija, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso išlaikymo klausimai, harmoningesnės darbo aplinkos kūrimas ir kita.
