Praėjusią savaitę vykęs virtualus praktinis seminaras-diskusija „Atsakingas vartojimas: ne tik Europos dokumentuose, bet ir mano kasdienybėje“, skirtas akademinei bendruomenei ir visiems, besidomintiems tvarios aplinkos kūrimu, sulaukė virš 100 prisijungusių dalyvių. Renginį kartu su Kauno „Europe Direct“ informacijos centru organizavo Kauno kolegijos Verslo fakulteto Vadybos ir teisės katedra.

Pasak renginio organizatorių, nors kalbėti apie žaliąsias problemas jau tapo gan populiaru, seminaro metu dėmesys buvo skiriamas įsiklausymui bei diskusijoms, siekiant ieškoti bei rasti sprendimus, padedančius kurti tvarią aplinką.

Vidutinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto

Seminaro-diskusijos metu, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė pasakojo apie tai, koks brangus, išteklių ir energijos jam pagaminti bei užauginti reikalaujantis, yra kasdieninis mūsų vartojamas maistas. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, net viena trečioji viso pagaminto maisto yra prarandama (išmetama), o maisto atliekos ES kasmet sudaro net 88 mln. tonų. Tokie duomenys byloja, kad 28 proc. žemės yra naudojama tuščiai – išmetamam maistui užauginti.

Taip pat pastebima, kad daugiausiai, net 53 proc., maisto atliekų susidaro namų ūkiuose, o statistiškai daugiausiai maistą švaisto 15–24 metų jaunimas. Paskaičiuota, kad vidutinis lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto. ES mastu statistika dar nepalankesnė – europietis kasmet išmeta net 173 kg maisto. Be to, maisto atliekos yra net trečioje vietoje pagal poveikį klimato kaitai.

Kas gi įtakoja maisto švaistymą ir kokia elgsena būtų atsakinga? Vieną pagrindinių maisto švaistymo priežasčių lektorė įvardijo klaidingą maisto prekių žymėjimą, dažnai klaidinantį pirkėjus. Taip pat pažymėjo, kad racionaliau maistą naudoti padėtų pakuočių dydžių įvairovė, pirkinių planavimas, apgalvotas pirkimas, porcijų nustatymas ir kt. Taip pat dr. Z. Čeponytė atskleidė, kad daugiausia vandens yra sunaudojama pagaminti šokoladui ir jautienai.

Daugelį daiktų galima panaudoti dar kartą

Apie atsakingu vartojimu remtą gyvenimo būdą pasakojo aplinkosauginių pokyčių iniciatorius, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ vadovas Giedrius Bučas. Pasak pašnekovo, nors šiuo metu daug ką galime nusipirkti pigiai, dėl to namuose kaupiasi daiktų perteklius, o galiausiai už tai turėsime sumokėti užterštos aplinkos bei sveikatos kaina.

Virtualus renginio būdas suteikė galimybę prie ekranų susirinkusiai auditorijai tiesiogiai pakeliauti po G. Bučo namus ir apžiūrėti įvarius tvarios aplinkos pavyzdžius: šviestuvus, virtuvės lentynėles, durų rankenas ir kt. Daugelis daiktų lektoriaus namuose yra atkeliavę, restauruota ir pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui, iš jo vaikystės namų.

Be to, G. Bučo kuriamose dirbtuvėlėse Panemunėje jau galima susiremontuoti įvairius daiktus – norintiems suteikiami įrankiai ir meistrai, padedantys tai padaryti. Ši veikla ne tik ugdo atsakingą požiūrį į supančią aplinką, bet ir, į tokias dirbtuvėles atvykstant su šeimos nariais, naudingai praleidžiamas laikas kartu.

Aplinkosauginių pokyčių iniciatorius yra žinomas dėl jo inicijuotų žygių renkant ir rūšiuojant šiukšles ir taip piešiant vartotojo portretą – 2019 m. vyras keliavo aplink Kauną, o 2020 m. aplink Lietuvą. Renginio metu G. Bučas atskleidė savo mintyse jau brandinantis naują žygį – kelionę aplink Baltijos jūrą, kuri šiandien žinoma, kaip viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų.

Renginys baigėsi nuotaikingu protmūšiu „Apie Žaliąją Europą – linksmai“, kuriame susirungė net 44 dalyviai. Penkis geriausius rezultatus pasiekę protmūšio dalyviai buvo apdovanoti organizatorių ir Lietuvos vartotojų instituto įsteigtais prizais.