Gegužės 27 d. Kauno kolegijos Medicinos fakultetas nuotoliniu būdu organizavo tradicinę mokslinę-praktinę konferenciją „Medicinos ir socialinių mokslų aktualijos: socialinė partnerystė visuomenės gerovei“, kurioje dalyvavo beveik 300 dalyvių. Tai jau 13-oji tokia konferencija, kasmet suburianti dalyvius iš įvairių Lietuvos švietimo organizacijų, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Šiemet konferencijos metu pranešėjai ir diskusijos dalyviai dalijosi gerąja patirtimi bei aptarė iššūkius, su kuriais tenka susidurti.
Dėmesys aukštajam mokslui
Konferencijos metu LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Rasa Kulvietienė, pristačiusi pranešimą „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prioritetinės iniciatyvos aukštajam mokslui“, atkreipė dėmesį į studijų kokybę ir jos gerinimą.
„Siekiama, kad aukštojo mokslo studijas rinktųsi joms gerai pasirengę ir motyvuoti studentai, svarbu peržiūrėti stojimo reikalavimus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamos vietoms, studijų krypčių vertinimo sistemas. Aukštojo mokslo institucijos turėtų siekti maksimalaus tarptautiškumo, studijas svarbu pritaikyti studentams, turintiems specialiųjų poreikių, rengiamas socialinės dimensijos tobulinimo veiklos planas“, – pasakojo R. Kulvietienė. Ji taip pat išskyrė misijas, kuriomis turėtų vadovautis aukštosios mokyklos. Tai – kokybės reikalavimai, aiškiai diferencijuoti aukštojo mokslo lygiai ir įgyjamos kompetencijos; paskatos aukštosioms mokykloms kurti ir vykdyti studijų programas, skirtas suteikti prioritetiniams ateities ekonomikos sektoriams aktualias kompetencijas.
„Aukštosioms mokykloms reikia daugiau stabilumo ir galimybių investuoti į plėtrą. Tad siekiama, kad akademiniai darbuotojai taip pat būtų motyvuoti ir turėtų kuo palankesnes sąlygas vykdyti veiklą ir studijas. Aukštojo mokslo valdymo modelis turėtų skatinti studijų ir mokslo institucijas bendradarbiauti, rengti ateities darbo rinkos poreikius tenkinančius specialistus, kurie galėtų konkuruoti ir tarptautinėje erdvėje“, – kalbėjo R. Kulvietienė.
Sveikatos priežiūros specialistų darbo svarba COVID-19 pandemijos akivaizdoje
COVID-19 pandemija bene labiausiai palietė sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus, kuriems teko išmokti ne tik gyventi, bet ir dirbti visiškai kitomis sąlygomis. Apie šiame sektoriuje dirbančių specialistų svarbą konferencijos metu kalbėjo LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus. Pranešimo „Asmens sveikatos priežiūros politika Lietuvoje: nauja realybė ir tendencijos“ metu A. Šimkus atkreipė dėmesį į tai, kokią svarbią vietą užima Medicinos fakultete rengiami specialistai.
„Reikėtų pabrėžti, kad vis tik slaugytojai, biomedicinos diagnostikos specialistai, radiologijos technologai ir visi kiti specialistai, kurie yra rengiami Kauno kolegijos Medicinos fakultete, tikrai yra labai svarbūs visai sveikatos sistemai. Galima drąsiai teigti, kad slaugytojai – sveikatos priežiūros sistemos stuburas, nes be jų pasiaukojančio, kruopštaus darbo tikrai nevyktų viskas taip, kaip turėtų. Sveikatos sistemoje komandinis darbas, kiekviena komandos grandis yra be galo svarbi ir visa komanda yra tiek stipri, kiek stipri kiekviena jos mažesnė grandis“, – kalbėjo A. Šimkus ir pridūrė:
„Per pusantrų metų pasaulis labai pasikeitė ir kaip jis toliau keisis, koks „bangavimas“ liks, kokie iššūkiai ir galimybės laukia, kokias pamokas jau dabar reikėtų išmokti – šių temų įvairovė yra didžiulė.“
COVID-19 pandemijos metu išmoktos pamokos
Pranešimą „COVID-19 pandemijos pamokos: nuo epidemiologijos iki lyderystės“ pristatęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas atkreipė dėmesį, kad „COVID-19 – tai didžiausias mūsų kartai tekęs visuomenės sveikatos iššūkis, kuris, manau, ženkliai pakeis mūsų suvokimą apie pasaulį bei globalias sveikatos problemas ir jų aktualumą mums bei atskleis, kiek tokiose situacijose yra svarbi lyderystė visuomenės sveikatai“. M. Stankūnas taip pat dalijosi mintimis, ko reikia efektyviai lyderystei COVID-19 pandemijos metu.
„Pandemijos metu charizmatinė lyderystė yra mažai efektyvi. Priešingai, charizmatiškas lyderis gali įtikinti priimti sprendimus, kurie ne visada gali būti patys geriausi. Tokiose situacijose pagrindinis lyderio uždavinys yra skatinti geriausių sprendimų paiešką, kuri būtų atliekama pasitelkiant mokslininkų, praktikų ir visuomenės narių patirtį. Pandemijos valdyme taip pat yra svarbu remtis moksliniais faktais ir jų nesieti su visuomenės nuomone. Patirtys valdant COVID-19 pandemiją rodo, kad politiniai lyderiai, taikydami pandemijos valdymo priemones, vis tik atsižvelgdavo į visuomenės nuomonę“, – pasakojo profesorius M. Stankūnas.
Pasibaigus plenariniam posėdžiui, konferencijos dalyviai buvo laukiami septyniose darbo sekcijose, kuriose buvo analizuojami aktualūs, su sveikatos priežiūros, socialinio darbo specialistų poreikiu bei rengimu, profesine veikla, profesinės veiklos reglamentavimu susiję klausimai, aptarti medicinos ir sveikatos taikomųjų tyrimų rezultatai.
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas Julius Dovydaitis džiaugėsi, kad gražia tradicija tapusi kasmetinė konferencija suteikia puikias galimybes stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą skatinant medicinos, sveikatos ir socialinių mokslų plėtrą, tęsiant pradėtas bei planuojant naujas veiklas ir iniciatyvas.
