Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas išsiskiria praktika grįstu požiūriu į studijas – čia teorinės žinios transformuojamos į realius įgūdžius, o studentai jau studijų metu įsitraukia į profesionalią veiklą. Nesvarbu, ar tai būtų kultūros paveldo objektų restauravimas, ar drabužių kolekcijų kūrimas – tiek Objektų konservavimo ir restauravimo, tiek Mados dizaino studijų programos studentai praktikas atlieka autentiškoje aplinkoje, bendradarbiauja su muziejais, dizaino namais ir tarptautiniais partneriais.

Fakulteto atstovai ir absolventai pabrėžia, kad būtent per praktinę veiklą formuojami ne tik gebėjimai, bet ir profesinis pasitikėjimas, reikalingas sėkmingai karjerai.

Teorinės žinios vertę įgauna tik tada, kai yra taikomos realiose situacijose

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete realizuojamos Objektų konservavimo ir restauravimo studijų programos lektorė Eglė Aleknaitė pabrėžia – ši studijų programa yra praktika grįsta profesinė sritis, kurioje teorinės žinios įgauna vertę tik tada, kai yra taikomos realiose situacijose. Ji pažymi, kad praktika šios studijų programos studentams padeda formuoti ir profesinį pasitikėjimą, ir gebėjimą reaguoti į netikėtas situacijas, kurios dažnai pasitaiko restauruojant autentiškus objektus.

„Dėl to praktinių įgūdžių lavinimas yra esminė šios programos dalis. Dirbant su kultūros paveldo objektais, dažnai nepakanka bendrų principų – kiekvienas atvejis reikalauja individualaus sprendimo, todėl studentai mokomi ne tik techniškai taisyklingai atlikti veiksmus, bet ir savarankiškai mąstyti, atsakingai vertinti būklę bei pasirinkti tinkamas medžiagas ir metodus“, – praktinių įgūdžių svarbą akcentuoja E. Aleknaitė.

Nuoseklus įgūdžių lavinimas, pasak jos, sudaro tvirtą pamatą tolesnei profesinei veiklai, kurioje kiekviena klaida gali turėti negrįžtamų pasekmių kultūros paveldui. Kauno kolegijos lektorė pažymi, kad svarbi studijų dalis yra praktikos išvykose – į muziejus, bažnyčias, dvarus ar kitus paveldo objektus, kur konservavimo darbai atliekami autentiškoje aplinkoje. Baigiamuosius darbus studentai atlieka konservuodami ir restauruodami muziejines vertybes: „Džiaugiamės Lietuvos muziejų pasitikėjimu ir itin tai vertiname. Tai rodo, kad Kauno kolegija užtikrina aukščiausios kokybės studijas.“

E. Aleknaitė sako, kad bendradarbiavimas su šalies regioniniais muziejais taip pat užtikrina kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo galimybes ir sustiprina Objektų konservavimo ir restauravimo studijų programos išskirtinumą. Regioniniai muziejai dažnai saugo unikalius, tačiau mažiau žinomus kultūros paveldo objektus, kuriems trūksta specializuotos priežiūros, todėl studentų įsitraukimas į jų konservavimo ir restauravimo darbus leidžia ne tik realiai prisidėti prie vertybių išsaugojimo, bet ir įgyti vertingos patirties dirbant su autentiškais, profesionalaus restauravimo reikalaujančiais objektais.

Absolventė Dominyka: būtų sunku surasti geresnę vietą studijuoti

Objektų konservavimo ir restauravimo absolventės Dominykos Gimžauskaitės-Šilkaitienės nuomone, norint dirbti šioje srityje itin svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, todėl studijų Kauno kolegijoje metu išties daug dėmesio buvo skiriama pastarųjų lavinimui: „Juos tobulinome ne tik paskaitų metu, bet ir praktikose – restauravome tiek nedidelius objektus, pavyzdžiui, druskinę, tiek stambesnius, pavyzdžiui, bažnyčios duris.“

Absolventė džiaugiasi, kad Kauno kolegijoje dirbantys dėstytojai – praktikuojantys restauratoriai, todėl, pasak jos, būtų sunku surasti geresnę vietą mokytis šio amato. D. Gimžauskaitė-Šilkaitienė sako, kad labiausiai jai įsiminė praktikos, kurios vyko Prienuose, Kurtuvėnuose bei muziejuje.

„Kiekviena jų suteikė vis kitokią patirtį: nuo darbo su smulkiais objektais iki kultūriškai reikšmingų elementų restauravimo, todėl buvo galima įgyti įvairiapusių įgūdžių. Apskritai, studijų metu teorinės žinios buvo glaudžiai siejamos su praktika – turėjome daug galimybių dirbti su realiais objektais, susidurti su įvairiais iššūkiais ir išmokti juos spręsti. Tai suteikė ne tik profesinių įgūdžių, bet ir pasitikėjimo savo gebėjimais dirbant savarankiškai“, – dalinasi D. Gimžauskaitė-Šilkaitienė.

Praktinių įgūdžių svarba Mados dizaino studijose: nuo idėjos iki apčiuopiamo rezultato

Mados dizaino studijų programos lektorė ir jaunesnioji tyrėja Indrė Mikuckė atskleidžia, kad praktiniai įgūdžiai itin svarbūs šios srities atstovams, kadangi mada – tai kūrybos, technologijų ir vizualinio mąstymo sintezė, reikalaujanti stiprių praktinių įgūdžių, kurie leidžia studentams įvaldyti visą kūrybinį procesą – nuo idėjos ir eskizo iki galutinio produkto – drabužių kolekcijos.

„Praktinių užsiėmimų metu studentai generuoja idėjas, kuria minčių žemėlapius, projektuoja drabužius ir juos siuva, eksperimentuoja su audinio dizaino technikomis, mokosi pritaikyti dizainą pramoninei bei vienetinei gamybai. Tokie įgūdžiai lavina kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, planuoti ir valdyti projektus, o svarbiausia – padeda greičiau integruotis į darbo rinką“, – sako I. Mikuckė.

Ji atskleidžia, kad Mados dizaino studijos yra grįstos projektiniu ir praktiniu mokymu, atspindinčiu realias mados industrijos darbo sąlygas. Projektai dažnai vyksta dalyvaujant realiems užsakovams ar partneriams – studentai gauna grįžtamąjį ryšį iš profesionalų, o sėkmingai įgyvendinti darbai tampa jų portfolio dalimi. Kaip studijų programos privalumą I. Mikuckė įvardina ir galimybes dalyvauti nacionaliniuose, tarptautiniuose konkursuose, parodose bei konferencijose, įgyti tarptautinės patirties dalinėms studijoms ar praktikai išvykstant į įvairias Europos šalis.

Kita svarbi Mados dizaino studijų dalis – galimybė įgyvendinti visą kūrybinį ciklą – nuo idėjos iki jos reprezentacijos rinkai. Studentai dalyvauja mados renginiuose, kur pristato savo drabužių kolekcijas ant podiumo, organizuoja fotosesijas bendradarbiaudami su įvaizdžio dizaineriais, fotografais ir modeliais. Tokia veikla, pasak I. Mikuckės, padeda ne tik išreikšti kūrybiškumą, bet ir leidžia įgyti vertingų vizualinės komunikacijos, komandinio darbo ir projektų valdymo įgūdžių.

„Tai neatsiejama studijų dalis, formuojanti tiek meninius, tiek vadybinius įgūdžius. Baigusieji studijas sėkmingai įsidarbina mados industrijos įmonėse, kuria savo prekinius ženklus ar dirba individualiai, o kai kuriais atvejais lieka dirbti įmonėse, kuriose studijų metu atliko praktiką. Studijų tęstinumas taip pat užtikrintas – absolventai gali toliau studijuoti Vilniaus dailės akademijoje ar kitose aukštosiose mokyklose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – karjeros perspektyvas įvardina I. Mikuckė.

Studijos paruošė ne tik kaip kūrėją, bet ir visapusišką specialistę

Mados dizaino absolventė Alina Kusaitė sako itin vertinanti studijų metu įgytas praktines patirtis, leidusias jai iš arti susipažinti su realiu mados pasauliu. Viena reikšmingiausių absolventės patirčių – „Erasmus+“ mainų programos metu atliktos praktikos užsienyje, kurios jos jai suteikė ne tik profesinių žinių, bet ir leido pažinti mados industrijos skirtumus tarptautiniame kontekste.

„Taip pat labai vertinga buvo išorinė praktika Lietuvoje, mados namuose, kur galėjau praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas teorines žinias, dirbti su realiais užsakymais bei dalyvauti kūrybiniame procese. Be to, aktyviai įsitraukiau į įvairius projektus ir savanoriškas veiklas, bendradarbiaudama su mados dizaineriais. Šios iniciatyvos padėjo geriau suprasti, kaip vystomi kūrybiniai procesai nuo idėjos iki galutinio produkto, taip pat leido iš arčiau pamatyti komandinio darbo, komunikacijos su klientais ir projektų įgyvendinimo užkulisius“, – sako A. Kusaitė.

Šiuo metu mados namuose „leKeckas“ dizainerio asistentės pareigas užimanti absolventė atskleidžia, kad studijos ją paruošė ne tik kaip kūrėją, bet ir kaip visapusišką specialistę, gebančią dirbti su klientais, aiškiai perteikti idėjas bei koordinuoti kūrybinius procesus.

„Labai džiaugiuosi paskaitomis ir dėstytojų noru dalintis savo patirtimi, praktinėmis žiniomis ir įžvalgomis iš realios mados industrijos. Šis atviras ir palaikantis bendradarbiavimas padėjo geriau suprasti, kaip efektyviai komunikuoti kūrybines vizijas, prisitaikyti prie skirtingų klientų poreikių ir atsakingai planuoti darbų eigą“, – dalinasi Kauno kolegijos absolventė.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas – Žaliosios energetikos inžineriją, Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą, Vaidybą, Sistemų administravimą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt