Skaitmeninės technologijos negrįžtamai pakeitė ne tik mūsų gyvenimo būdą, bet ir komunikaciją. Ypač tai aktualu Z kartai, kuriai neteko pažinti neskaitmenizuoto, interneto nepaveikto pasaulio. Šiandien ši karta griauna nusistovėjusias komunikacijos taisykles, tad Kauno kolegijos Komunikacijos katedros lektorės, verslo komunikacijos ekspertės Janinos Sabaitės–Melnikovienės teigimu, ne išimtis ir komunikacijos mokslas, kuriame šiuolaikiškas požiūris būtinas tarsi gryno oro gurkšnis.

Remdamasi ne tik savo ilgamete patirtimi, bet ir gerąja Europos aukštųjų mokyklų (kurios ruošia komunikacijos specialistus) praktika, lektorė teigia pastebėjusi, jog studentams būtina duoti erdvės eksperimentams, bandymams ir realiam darbui. Jos nuomone, aukštosiose mokyklose būsimųjų specialistų ruošimas darbo rinkai neturėtų apsiriboti keleto mėnesių praktika – tai turėtų būti vykdoma kaip tęstinė veikla.

J. Sabaitė–Melnikovienė, pandemijos pradžioje savanoriavusi kaip komunikacijos ekspertė įstaigose, atsakingose už pandemijos suvaldymą, teigia pastebėjusi liūdną tendenciją, kad šiuo momentu komunikacija buvo labiausiai stringanti sritis. Tai dar labiau paskatino jos, kaip dėstytojos, atsakomybę į gyvenimą išleisti jau pasiruošusius savo profesijai jaunus žmones.

Kauno kolegijos Verslo fakulteto Taikomosios komunikacijos studijų programos trečiakursiams šiais metais pradėtas realizuoti naujas modulis „Turinio komunikacijos projektų valdymas“, išsiskiriantis komunikacijos mokslo ir nūdienos aktualijų sanglauda.

„Tai komunikacija, kuri vyksta šiandien, o žinios reikalingos aktualiu metu. Beje, tokio studijų dalyko, kiek teko stebėti kitas aukštąsias mokyklas, nėra kitur, tad Taikomąją komunikaciją Kauno kolegijoje studijuojantys studentai gauna to, ko jiems reikia darbe šiandien“, – apie modulio unikalumą pasakoja J. Sabaitė–Melnikovienė.

Dar viena unikali šio modulio savybė – į mokymosi procesą integruotas studentų savarankiškai kuriamas projektas, „KomuniKuojam“, kurio metu socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ būsimieji komunikacijos specialistai praktiškai įveiklina studijų metu įgytas žinias, supažindindami profesinį kelią besirenkantį jaunimą su savo Alma Mater. Šią projekto idėją paskatino vidinis noras parodyti, jog Kauno kolegija bei Taikomoji komunikacija – įdomūs bei patrauklūs ne tik stojimo periodo metu.

„Jaunimas nori būti iniciatyvus, tačiau dažnai bijoma jiems duoti laisvės ir atsakomybės. Šiuo projektu siekiama, kad būsimi komunikacijos specialistai parodytų, ką jau yra išmokę per 3 metus. Juolab, jog vykdant tokį, kad ir labai nedidelį projektą, vystomos ir kitos kompetencijos, tokios kaip mokėjimas bendradarbiauti komandoje, įkalbėti pašnekovus duoti interviu ir pan. Juk kas geriau gali komunikuoti abiturientams nei jaunimas, kuris dar sąlyginai neseniai patys buvo moksleiviai, kurie gyvena tuo ritmu, yra drąsesni, laisvesni, mažiau suvaržyti taisyklių ir pan.“, – retoriškai klausia lektorė.

Kauno kolegijoje dėstanti lektorė pripažįsta, kad šis projektas – tarsi eksperimentas. „Kol kas studentų priimti sprendimai labai vykę ir pasiteisina, gauname gerus komentarus tiek iš žiniasklaidos atstovų, tiek komunikacijos profesionalų, kurie sudalyvauja paskaitose kaip ekspertai. Techniniai įgyvendinimo aspektai (tekstas, vizualas) yra nedidelė visos strategijos dalis, tačiau studentai tikrai labai savarankiški ir kūrybingi. Man kartais net kirba mintis, jog iš jų norėtųsi dar didesnės drąsos, daugiau eksperimentų, kad galėtų parodyti, ne tik ką išmoko, bet ir savo asmeninį požiūrį tiek į komunikaciją, tiek į studijas“, – pasakoja J. Sabaitė–Melnikovienė.

Manoma, kad pasibaigus pirminiam projekto etapui, veiklos bus tęsiamos ir toliau – kaip tęstinis mokomasis projektas, kurio metu į realias komunikacijos kampanijos kūrimo veiklas įsitrauks studentai jau nuo pirmojo kurso.

Daugiau apie Taikomosios komunikacijos studijų programą skaitykite čia.