Mažais žingsniais keičiantis požiūriui į „kitokį“ žmogų, vis dar neretai pritrūksta tolerancijos šiam esant šalia. Kauno kolegijos tolerancijos didinimo iniciatyvos „Gerbiam ir palaikom“ herojai – nebijantys išsiskirti: drąsiai priimantys iššūkius, laužantys stereotipus, norintys pasiekti daugiau. Jų lūpomis prikeliami įsišaknijusių įsitikinimų atgarsiai, pažadinamas noras pamiršti stereotipus ir pažinti žmogų nepaisant jo amžiaus, lyties, odos spalvos, kilmės, socialinės padėties, religijos, lytinės orientacijos. 

Lietuvoje vis dar gaji amžizmo tendencija – žmonių diskriminavimas pagal „kitokį“ amžių, vadovaujantis stereotipais. Asmenys, perkopę 50-ies metų ribą, dažnai patiria amžiaus diskriminaciją dėl visuomenės nustatytų, iškreiptų normų.  Vyresnio amžiaus žmonės, 2019 metų Eurobarometro duomenimis, diskriminuojančių veiksmų dažniausiai sulaukia darbo aplinkoje. Remiantis „Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometro“ (Vilmorus) 2018-ųjų metų tyrimų duomenimis, 57 proc. respondentų teigė asmeniškai patyrę diskriminaciją įsidarbinant, o daugiau nei 40 proc. apklausos dalyvių teigė, jog pažįsta bent vieną asmenį, kuris norėdamas įsidarbinti arba jau esantis darbiniuose santykiuose, patyrė diskriminaciją dėl amžiaus.

Iš anksto nustatyti darbdavių standartai dažnai pakiša koją norint įdarbinti lojalius ir nemažą patirties bagažą sukaupusius darbuotojus. Darbdavio nusistatymą prieš vyresnio amžiaus asmenis, nulemia stereotipinės vyresnio amžiaus žmogaus savybės: lėtumas, neimlumas naujovėms, negebėjimas tinkamai naudotis technologijomis ir žinių stygius. Viena iš pagrindinių priemonių norint pakeisti stereotipinį darbdavių požiūrį į vyresnio amžiaus asmenis, yra mokslas. Seminarų, kursų, mokymų, studijų lankymas ir kitoks kvalifikacijos tobulinimas gali padėti išlaikyti arba susirasti darbą vyresniame amžiuje.

„Pasijutau ne studente, o dėstytoja, kai vos negavau gėlės Mokytojų dienos proga. Tas studentas, norėjęs įteikti man gėlę, labai nustebo, kad būdama tokio amžiaus esu studentė“, – šypsodamasi pasakoja Socialinio darbo studijų programos absolventė Dana Morozova, pasirinkusi aukštojo mokslo išsilavinimo siekti sulaukus 57-erių.

Danos pašaukimas socialiniam darbui prasidėjo į jos gyvenimą atkeliavus ketvirtai dukrai. „Dukrai lankant darželį ir chorą, kartu su ja važinėjau į įvairius vaikų festivalius, renginius. Tada ir pradėjau užsiimti visuomenine veikla, kilo noras padėti visuomenei. Dirbau asmenine asistente su kurčiaisiais, išmokau gestų kalbą, lankiau labai daug seminarų ta tema, kuriuos vedė lektoriai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio“, – prisimena pašnekovė. Dana taip pat savanoriavo vaikų namuose, dabartiniame Kėdainių pagalbos šeimai centre, pabaigė pirminius socialinio padėjėjo kursus ir pagal įgytą specialybę dirbo beveik dvejus metus.

Pašnekovės norą tobulėti profesinėje srityje dar labiau paskatino seminarų metu sutikta lektorė. „Kai dalyvavome seminaruose, man teko susitikti su Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Virginija Kondratavičiene. Mano pirmas klausimas jai buvo: „Ar gali mano amžiaus žmogus studijuoti aukštojoje mokykloje?“. „Ji labai mane motyvavo, netgi galbūt pastūmėjo studijuoti“, todėl nedrąsiai, tačiau su užsidegimu siekti aukštojo išsilavinimo, jau tais pačiais metais Dana tapo Kauno kolegijos studente. „Aš labai abejojau dėl savo metų, galvojau, jog nustatytas vadinamas metų cenzas, bet, pasirodo, kad galima mokytis, kol dar noras didelis“, –  užklupusias abejones prisimena Dana. Stodama į Kauno kolegiją Dana nejautė baimės, tačiau nedrąsiai laukė atsakymo. „Buvau baigusi buhalteriją, visai kitos srities mokslus, mano tuometinis atestatas buvo vienuolikos klasių, bet viskas praėjo puikiai ir aš buvau priimta.“ Moteris prisipažino, kad pirmame kurse buvo gana nedrąsu, nes susirinkę žmonės buvo jaunesni iš įvairių miestų, skirtingų požiūrių ir charakterio savybių, tačiau iš jų visada sulaukdavo pagalbos ir atsakymų į rūpimus klausimus. Vieną didžiausių iššūkių – kompiuterinio raštingumo paskaitas – Danai padėjo įveikti būtent grupės draugai.

Specialybę keisti niekada nevėlu – tai leidžia atsiskleisti asmenybei, parodo žmogaus ryžtingumą, užimant žemesnes pareigas įgytas išsilavinimas gali tapti raktu, atrakinančiu duris į aukštesnę poziciją“, –stoti į aukštąją mokyklą norinčius, tačiau dėl vyresnio amžiaus nedrįstančius bendraminčius skatina Socialinio darbo studijų programos absolventė Dana. Pašnekovė pataria išdrįsti studijuoti net ir sulaukus vyresnio amžiaus, nes „galima mokytis, kol dar noras didelis“.