Mažais žingsniais keičiantis požiūriui į „kitokį“ žmogų, vis dar neretai pritrūksta tolerancijos šiam esant šalia. Kauno kolegijos tolerancijos didinimo iniciatyvos „Gerbiam ir palaikom“ herojai – nebijantys išsiskirti: drąsiai priimantys iššūkius, laužantys stereotipus, norintys pasiekti daugiau. Jų lūpomis prikeliami įsišaknijusių įsitikinimų atgarsiai, pažadinamas noras pamiršti stereotipus ir pažinti žmogų nepaisant jo amžiaus, lyties, odos spalvos, kilmės, socialinės padėties, religijos, lytinės orientacijos.

Lietuvoje dirba beveik 78 proc. studentų – tokie duomenys paaiškėjo iš EUROSTUDENT tyrimo, kuris buvo atliktas 25-iose Europos šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. Dirbantiems studentams yra svarbus aukštosios mokyklos palaikymas, kurį būtent suteikia Kauno kolegija. Pavyzdžiui, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto studentė Rasa Bartkevičienė pasakoja, kad yra ne tik mama, kuri augina du vaikus, dirba ir studijuoja, bet savo dėmesį skiria dar ir šeimos verslui.

Trumpai papasakokite apie save.

Esu Rasa. Šiuo metu ir dirbu, ir mokausi, taip pat rūpinuosi šeima ir prisidedu prie šeimos verslo, kurį turėjome jau tada, kai pradėjau studijuoti Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą.

Kaip priėmėte sprendimą studijuoti?

Po pirmų studijų su vyru emigravome į užsienį. Kai ten gyvenome, man pasiūlė dirbti darželyje, bet pasiūlymo atsisakiau, nes jau planavome grįžti į Lietuvą. Tačiau pagalvojau, kad būtų tikrai smagu dirbti tokį darbą ir reikėtų pabandyti. Grįžome į Lietuvą, niekam apie savo planus nesakiau – atvažiavau į Kauno kolegiją, pateikiau prašymą ir įstojau. Visiems pasakiau tik tada, kai jau įstojau – daug kas buvo nustebę, nes net negalvojo, kad man gali būti įdomi ši sritis.

Kaip priėmėte sprendimą studijų metu dirbti?

Neplanavau studijų metu dirbti, tačiau antrame kurse sulaukiau darbo pasiūlymo. Pagalvojau, kad pabandysiu – jeigu bus per sunku, tai tikrai nedirbsiu, bet žinote – kuo daugiau darai, tuo daugiau pavyksta padaryti. Labai gerai, kad turime senelius – tiek mano, tiek vyro tėvai iš tikrųjų labai padeda su vaikais. Didžiausias darbas yra nuvežti juos į mokyklą, būrelius, parvežti namo.

Kaip jautėtės Kauno kolegijos bendruomenėje? 

Bendravimas su kolegijos bendruomene buvo labai geras, šiltas ir tikrai nesijaučiau išskirtinė tik dėl to, kad studijuoju ne iškart po mokyklos baigimo.

Ką dar norėtumėte perduoti skaitytojams?

Svarbiausia pasiryžti ir žengti tą žingsnį, o po to viskas bus gerai. Žinoma, bus sunkesnių etapų, bus ir lengvesnių, bet tikrai įmanoma viską suderinti.