„Tyrėjai ir jų kompetencija – esminė sąlyga kokybiškiems taikomiesiems moksliniams tyrimams ir menui plėtoti. Tačiau dar viena itin svarbi sąlyga – tinkama ir pakankama mokslo infrastruktūra. Vis dėlto labai svarbu pabrėžti, kad reikalinga infrastruktūra būtų labai aiškiai susieta su aiškiais moksliniais tikslais, t. y. ką konkrečiai siekiame tirti su šia įranga ir kokią vertę tai sukurs. Tik tuomet galima kalbėti apie efektyvų ir rezultatyvų mokslo infrastruktūros panaudojimą“, – teigia direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė.
„Džiaugiamės, jog Lietuvos mokslo tarybai paskelbus projektinį kvietimą stiprinti mokslo infrastruktūrą, trys fakultetai – Menų ir ugdymo, Technologijų bei Verslo – aktyviai įsijungė į šių paraiškų rengimą, plėtojant ir tarpkryptinio pobūdžio mokslo infrastruktūros idėjas. Turime ir puikų rezultatą. Menų ir ugdymo bei Technologijų fakultetų parengta bendra paraiška laimėjo ir gavo 97 321,50 eurų finansavimą Menų akademijos restauravimo ir konservavimo laboratorijos mokslo insfrastruktūros stiprinimui“, – pažymi I. Stravinskienė.
Šioje laboratorijoje bus atliekami įvairūs kultūros vertybių cheminiai ir fizikiniai tyrimai. Tai leis analizuoti ir palyginti senųjų meistrų technikas, išnagrinėti gamybos ypatumus, pritaikyti originalią kultūros vertybės konservavimo metodiką, tyrimais pagrįsti istorinę ir meninę vertę turinčių objektų autentiškumą, įvertinti jų kultūrinę reikšmę, ištirti kultūros objektų iš metalo, medžio, stiklo, keramikos ir kt. medžiagų morfologinius ypatumus bei sukurti technologinę duomenų bazę, kuri bus nuolat papildoma tyrimų rezultatais. Čia atliekami tyrimai padės tinkamai parinkti restauravimo ir konservavimo metodikas, atlikti medžiagų ir technikų analizę. Kaupiami tyrimų duomenys suteiks naujų žinių apie senųjų meno kūrinių technikas, naudotas medžiagas, laikui bėgant atsirandančius kūrinio pakitimus ir jų priežastis. Gauti rezultatai bus pristatomi ir publikuojami mokslo ir meno leidiniuose, nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, suteiks galimybę vykdyti tarptautinius restauravimo projektus ir plėsti mokslinius tyrimus.
Planuojama įsigyti įrangą, įskaitant spektrometrą, elementų analizatorių, stereo mikroskopą ir vaizdo archyvavimo sistemą. Ši įranga leis atlikti išsamius organinių ir mineralinių mėginių tyrimus, suteikiant galimybę identifikuoti medžiagas pagal jų spektroskopinius duomenis, atlikti kokybinę ir kiekybinę medžiagų sudėties analizę bei dokumentuoti restauravimo mėginius. Tokiu būdu bus galima vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, analizuojant kultūros paveldo objektų medžiagas ir technikas, nustatant jų autentiškumą, kūrimo laiką ir vietą. Ši kultūros vertybių cheminių ir fizikinių tyrimų laboratorija bus unikaliu Kauno regiono tyrimų centru.
Įsigyta įranga bus naudinga ne tik Kauno kolegijos tyrėjams, bet ir kitų institucijų mokslininkams bei studentams, vykdantiems tyrimus susijusius su meno ir kultūros paveldo objektais. Kultūros paveldo kūrinių konservavimas ir restauravimas, medžiagų tyrimas ir išsaugojimas tampa vis labiau tarpdisciplininė mokslinių tyrimų sritis, todėl nauja įranga sudarys sąlygas naujoms, tarpdisciplininėms veikloms, kitų – chemija, fizika, biologija, inžinerija, medžiagų mokslas, dailėtyra, mikrobiologija – mokslų įsitraukimą. Šių sričių sąveika leis atlikti išsamius tyrimus, užtikrinančius efektyvų ir tvarų kultūros paveldo objektų išsaugojimą, atgaivinimą ir aktualizavimą.
Projektų skyriaus vadovė L. Kuraitienė pažymi, kad Kauno kolegija pagal šį Lietuvos mokslo tarybos kvietimą vienintelė kolegijų tarpe pateikė penkias paraiškas, konkuruodama su universitetais. Viena paraiška laimėjo surinkusi maksimalų balų skaičių ir išreitinguota į pirmą vietą. Dar trys paraiškos įtrauktos į rezervinį sąrašą.
