Spalio 14–16 dienomis Verslumo ir kūrybiškumo centre „ideaPoint“ vyko kasmetinis žiedinės ekonomikos idėjų konkursas „reHack“, subūręs 7 komandas iš keturių skirtingų Kauno kolegijos fakultetų studentų. Tris dienas trukęs tarpdisciplininis renginys kvietė dalyvius pasitelkti kūrybiškumą ir verslumą, sprendžiant tvarumo problemas.
Įmonė UAB „Cosmoway“ Lietuvos ir užsienio studentams pateikė keturis aktualius iššūkius, susijusius su gamybos efektyvumu, pakuočių perdirbimu ir tvariu išteklių naudojimu. Dalyviai lankėsi laboratorijoje, kur iš arti susipažino su kosmetikos gamybos specifika ir įmonės veikla.
„Mums buvo įdomu ir vertinga sudalyvauti šiame renginyje, išgirsti nepriklausomų žmonių, šiuo atveju studentų, požiūrį į mūsų veiklos sritis ir iššūkius. Tokios iniciatyvos padeda pamatyti situaciją iš kito kampo ir įžvelgti naujų galimybių“, – teigė UAB „Cosmoway“ naujų kosmetikos produktų vystymo ir kokybės užtikrinimo skyrių vadovė Eglė Čapkauskė.
Kūrybines dirbtuves ir komandų darbą fasilitavo Karolina Barišauskienė – komunikacijos strategė, Europos klimato pakto ambasadorė ir Verslo fakulteto Komunikacijos katedros dėstytoja. Jos vedami užsiėmimai padėjo studentams struktūruoti idėjas, išgryninti problemų sprendimus ir parengti juos galutiniam pristatymui.
Nugalėtojai: nuo atsitiktinės minties iki realaus sprendimo
Renginyje pristatytos idėjos buvo stebėtinai įvairios, nuo vandens valymo ir pernaudojimo sprendimų, nano-technologijų pritaikymo buityje, gamybos procesų efektyvinimo iki darbuotojų gerovės ir poilsio erdvių kūrimo. Vieni dalyviai siūlė būdus, kaip pramonėje mažinti plastiko ar medienos atliekas, kiti – kaip sukurti uždarą vandens ciklą ar panaudoti gamtos principus įmonių tvarumo strategijose.
Pirmąją vietą konkurse laimėjo Verslo fakulteto Tarptautinio verslo pirmakursių komanda. Jie pasiūlė logistikos sektoriaus inovaciją: tradicinę vienkartinę plastikinę plėvelę, kuria kroviniai tvirtinami prie palečių, pakeisti daugkartiniu tentu, kurį būtų galima naudoti daugybę kartų.
„Iš pradžių mūsų idėja buvo susijusi su įmonės naudojama plastikine izoliacija, klijuojama ant kartono, ir tuo, kaip toks sprendimas apsunkina perdirbimą. Tačiau likus maždaug pusvalandžiui iki pristatymo mentoriams, komandoje juokaudami paklausėme savęs: kodėl, tiesiog, visko nesudėjus į daugkartinį maišą ir tuo visko neužbaigus? Tuomet ant dėžės nusipiešėme eskizą, vėliau – ant visos paletės, ir supratome, kad ši mintis gali būti visai gera idėja“, – pasakojo Aurimas Alinskas, vienas iš nugalėjusios komandos narių.
Pasak jo, būtent paskutinės akimirkos sprendimas ir dėstytojų patarimai paskatino komandą išgryninti naują, gerokai perspektyvesnę kryptį. „Dėstytojai pastebėjo, kad paletės idėja daug perspektyvesnė. Mes iškart metėm kartonines dėžes ir ėmėme kurti eskizus bei svarstyti, kaip būtų galima pritaikyti daugkartinius tentus paletėms“, – prisiminė jis.
Komanda pripažįsta, kad didžiausias iššūkis buvo ne tik sugalvoti idėją, bet ir spėti ją aiškiai pagrįsti bei tinkamai pristatyti. „Labiausiai padėjo dėstytojų prezentacijos ir jų patarimai, mentoriai su skirtingais matymo kampais ir naujais klausimais“, – dalijosi A. Alinskas.
Šis laimėjimas komandai tapo ne tik įvertinimu, bet ir motyvacija judėti toliau. „Pergalė mums davė pritarimą, kad mes turime idėją, ji laimėjo pirmąją vietą, tai reiškia, kad ji kažko verta. Mes planuojame eiti toliau iki galo ir paversti ją produktu, kurį naudos daugelis logistikos įmonių“, – teigė jis.
Savo idėją studentai planuoja toliau vystyti „ideaPoint“ mentorystės programoje, kur galės gilinti verslumo įgūdžius, testuoti sprendimo modelį ir jį pritaikyti realioje rinkoje kartu su mentoriais ir verslo partneriais.
Patirtis, įkvepianti jaunąją kartą
Renginyje dalyvavę mentoriai padėjo studentams pažvelgti į tvarumo iššūkius iš skirtingų perspektyvų nuo verslo praktikos iki sisteminio dizaino mąstymo. Kauno kolegijos alumnas, UAB „KVADRATU LT“ bendrasavininkas ir Alumnų klubo valdybos narys Donatas Valentinavičius sako, kad jam smagu prisiliesti prie jaunųjų kūrėjų augimo.
„Visų pirma visada gera sugrįžti į Kauno kolegiją, kuri prisidėjo prie mano karjeros. Džiaugiuosi, kad vykdomi tokie projektai, kad galima su studentais gyvai padiskutuoti apie jiems rūpimus dalykus, pasidalinti tikra patirtimi, patarti per savo praktiką, kas veikia ir kas ne“, – sakė D. Valentinavičius.
Anot jo, jaunus kūrėjus labiausiai įkvepia galimybė pasidalinti patirtimi, kurios jie dar neturi, ir išgirsti gyvų pavyzdžių. „Jiems įdomu, kaip viskas vyksta, įdomiau klausyti gyvų pavyzdžių nei teorijos. O pradžiai svarbiausia tikėti savo idėja, nebijoti suklysti, priimti nestandartinius sprendimus ir išgirsti ekspertų žinutes, kurias jie nori perduoti“, – pridūrė mentorius.
Nepriklausoma komunikacijos ekspertė, dirbanti ir su tvarumo projektais, Vilma Balčiauskaitė renginyje turėjo galimybę būti tiek mentore, tiek komisijos nare, todėl procesą stebėjo iš dviejų skirtingų perspektyvų. „Tai buvo praturtinanti patirtis, nes galėjau iš arti stebėti, kaip gimsta kūryba ir kaip ji pavirsta jau apčiuopiamu rezultatu. Kaip mentorė mačiau ieškojimus ir eksperimentus, o kaip komisijos narė jau aiškią viziją, struktūrą ir pasitikėjimą. Buvo džiugu stebėti, kaip trapios ir dar neišbaigtos idėjos pristatymo metu jau buvo pagrįstos argumentais, statistika ir verte organizacijai“, – pasakojo ji.
Anot V. Balčiauskaitės, jaunosios kartos požiūris į tvarumą natūraliai skiriasi nuo labiau patyrusių verslo atstovų. „Jaunieji kūrėjai apie tvarumą ir socialinį poveikį kalba natūraliai, jiems tai gyvenimo būdas, o ne verslo strategija. Jie dažnai mąsto iš vertybių perspektyvos ir mato tvarumą kaip kasdienį veikimo principą. Tuo tarpu labiau patyrę verslo atstovai šias temas linkę vertinti strategiškai, kaip konkurencinį pranašumą, atsakomybės sritį ar ilgalaikės reputacijos dalį. Abu požiūriai svarbūs, tačiau jaunųjų kūrėjų idealizmas dažnai įneša gaivaus nuoširdumo ir drąsos ieškoti netradicinių sprendimų“, – pastebi mentorė.
Pasak jos, šių dienų auditorijos vis dažniau vertina aiškumą ir poveikį. „Norima greitai ir apie esmę, kokią problemą sprendžiame, jos aktualumo atskleidimas ir kokį sprendimą siūlome: kūrybišką, inovatyvų, tvarų. Mano patarimas pristatančioms komandoms – imtis tokios idėjos, kurios įgyvendinimas labiausiai suprantamas pačiai komandai. Tuomet tai padidins kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir leis su džiaugsmu dalintis pasiektu rezultatu“, – apibendrino V. Balčiauskaitė.
Pasibaigus renginiui, mentoriai akcentavo, kad svarbiausia yra išsaugoti kūrybišką požiūrį ir vertybinius principus, kurie padeda kurti tvarius sprendimus ne tik versle, bet ir kasdienybėje. EU klimato pakto ambasadorė, fasilitatorė ir regeneratyvumo praktikė Sandra Galdikaitė pabrėžė žiedinės ekonomikos procesų tarpusavio ryšius ir gamtos ekosistemų principus.
„Gamtos ekosistemų kiekviena rūšis atlieka tam tikrą reikalingą rolę: ar tai būtų mielas pūkuotas gyvūnas, ar besibadantis augalas, ar bauginantis plėšrūnas. Jei išimsi bent vieną rūšį ar įterpsi naują, sutriks pusiausvyra – išbujos kitos rūšys, pradės plisti ligos. Kai ekosistemai nebėra kur „augti“, ji persikuria iš naujo. 3,5 mlrd. metų veikiančiame intelekte nėra „gero“ ar „blogo“, svarbu suprasti, kokia kiekvieno rolė ekosistemoje. Kai šį principą pradeda taikyti kultūros, švietimo ar verslo sektoriai, tvarumas tampa natūralia pasekme“, – teigė S. Galdikaitė.
Partnerystė, kuri kuria vertę: „Cosmoway“ ir studentų idėjų sinergija
Kosmetologijos katedros partnerė, kosmetikos gamybos įmonė „Cosmoway“, ne tik pristatė studentams iššūkius, bet ir gavo galimybę į savo veiklą pažvelgti nauju kampu. Bendradarbiavimas su jaunaisiais kūrėjais įmonei tapo būdu išgirsti šviežias idėjas ir pamatyti, kaip skirtingos disciplinos gali prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Įmonės naujų kosmetikos produktų vystymo ir kokybės užtikrinimo skyrių vadovė Eglė Čapkauskė pabrėžė, kad studentų pasiūlymai buvo kūrybiški ir įvairiapusiai. „Studentai susipažino su problemomis apsilankę kosmetikos produktų gamykloje, svarstė įvairias idėjas, diskutavo ir galiausiai išsigrynino geriausius sprendimus, kuriuos vienos komandos pristatė fokusuodamosis į kūrybiškumą, kitos labiau techniškai. Smagu matyti jų entuziazmą ir norą spręsti realius verslo iššūkius“, – sakė E. Čapkauskė.
Anot jos, toks bendradarbiavimas yra abipusis, įmonė gauna naujų įžvalgų, o studentai praktinės patirties ir supratimą, kaip veikia tvarūs verslo sprendimai. „Tokios iniciatyvos padeda pamatyti situaciją iš kito kampo ir įžvelgti naujų galimybių kitomis akimis. Potencialo studentų pasiūlytuose sprendimuose tikrai matome – vienos jų jau dabar skamba kaip realūs verslo planai, kitoms dar reikėtų padirbėti ir įvertinti jų pritaikomumą praktikoje“, – teigė ji.
Tvarumas įmonės veikloje nėra vien tik kryptis, tai tapo esmine „Cosmoway“ strategijos dalimi. Kaip pabrėžia E. Čapkauskė, įmonė deda pastangas visose veiklos grandyse: nuo energijos vartojimo iki pakuočių pasirinkimo.
„Didžiuojamės, jog 100 proc. visos „Cosmoway“ kosmetikos gamybos metu sunaudojamos elektros energijos yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjo jėgainės ar saulės elektrinės. Įsirengėme 174 kW saulės elektrinę, kuri aprūpina įmonę švaria energija ir prisideda prie konkurencingumo didinimo“, – sakė vadovė. Įmonė taip pat renkasi perdirbtas ar perdirbamas pakuotes, atsakingai tvarko gamybos atliekas, diegia šilumos siurblius bei aktyviai bendradarbiauja su tiekėjais, siekdama mažinti poveikį aplinkai.
Žiedinės idėjos auga: nuo reHack iki ilgalaikės mentorystės
„reHack“ konkursas dar kartą parodė, kad tvarumo ir verslumo temos studentams tampa vis artimesn
ės. Renginys ne tik paskatino kurti inovatyvius sprendimus, bet ir padėjo suvokti, kaip idėjos gali virsti realiais produktais ar paslaugomis, turinčiomis vertę verslui bei visuomenei. Tokie projektai stiprina ryšį tarp studijų ir praktikos, skatina bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės, verslo ir kūrybos sektoriaus.
Idėjų plėtrai Kauno kolegijoje tvirtą pagrindą suteikia ir mentorystės programa „ideaPoint“, tai devynis mėnesius trunkanti kelionė, atvira visiems kolegijos studentams, nesvarbu, ar jie jau turi sumanymą, ar tik ieško savo krypties. Programoje galima rasti ne tik mentorių, bet ir komandą, palaikymą bei erdvę augti – nuo pirmųjų sumanymų iki realių projektų įgyvendinimo.
Studentams, jau baigusiems „Kūrybiškumo ir antreprenerystės“ modulį ir norintiems praktiškai tęsti savo idėją, siūloma žengti dar vieną žingsnį, prisijungti prie nuo pavasario semestro vykdomo „ideaPoint“ pre-akceleratoriaus. Tai intensyvi mokymų programa, kuri padeda išbandyti verslumo kelią praktiškai: čia studentai mokysis kurti ir testuoti MVP (minimaliai gyvybingą produktą), atlikti rinkos analizę, rengti verslo modelio drobę (Lean Canvas) bei vertės pasiūlymą, planuoti finansavimą ir pristatyti idėją investuotojams.
