Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto iniciatyva tęsiamas renginių ciklas „Šimtmetis su žymia asmenybe“, skirtas paminėti Lietuvos atkūrimo šimto metų jubiliejų ir kartu ugdyti bei puoselėti kolegijos studento asmenybę, kad pastarojo žinių laukas neapsiribotų vien profesinėmis kompetencijomis. Vadybos ir ekonomikos fakulteto atstovai skatina bendruomenės narius sekti anonsines naujienas, nes renginių ciklą pratęs jau kovo mėnesį į Kauno kolegiją atvykstantis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, suradęs Lietuvos Vasario 16-osios originalą lietuvių kalba, Liudas Mažylis.
Pirmadienį, vasario 26 dieną, vyko antrasis „Šimtmetis su žymia asmenybe“ susitikimas ir šį kartą aukštojoje mokykloje svečiavosi bei paskaitą dėstė žinomas Lietuvos intelektualas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas bei aktyvus visuomenininkas Egidijus Aleksandravičius.
E. Aleksandravičius paskaitą pradėjo ragindamas susirinkusiuosius šypsotis: „Žinokite, šypsena skatina žingeidumą!” Profesoriaus dėstytos paskaitos tema – „Šimtmečio įžvalgos istorijoje“. Susitikimo metu E. Aleksandravičius lygino šių dienų Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo aktualijas, demokratinę santvarką su 1918 metais: „Ar mes išpildėme Nepriklausomybę paskelbusių žmonių lūkesčius?“ – auditorijai retorinį klausimą uždavė profesorius. Taip pat istorikas iškėlė visuomenės neskaitymo problemą: „Šiandien storų knygų skaitymo mastai mažėja taip greitai, kaip keičiasi išmaniųjų technologijų, tapšnoklių, tendencijos“ – nors ir su šypsena, tačiau sunerimti skatinančius teiginius apie knygų neskaitymą Lietuvoje klausytojams pateikė profesorius.
Kalbėdamas apie šių dienų aktualiją – Lietuvos valstybės atkūrimo šimto metų jubiliejų – E. Aleksandravičius surimtėja: „Šimtas metų – tai riba, kuomet baigiasi kognityvioji atmintis,“ – teigia istorikas. Mat kognityviosios atminties sąvoka profesorius įvardina tam tikrus įvykius išgyvenusius žmones: „Po jų mirties apie šiuos istorijos faktus galime sužinoti tik studijuodami vadovėlius ir skaitydami knygas, todėl man, kaip istorikui, gaila, nes šimtas metų reiškia, kad mes jau nutolome nuo 1918-ųjų“, – auditorijai pripažino E. Aleksandravičius.
Profesorius paskaitos metu palietė ir kitas Lietuvos visuomenei svarbias ir net opias temas: emigraciją, pilietiškumą, empatijos jausmo trūkumą visuomenėje, sovietinės santvarkos palikimą ir kt. Paskaitos pabaigoje E. Aleksandravičius kreipėsi į jaunąją kartą: „Kurkite mūsų Lietuvą, nes naujas šimtmetis priklauso jums“, – su šypsena ir viltimi paskaitą užbaigė profesorius.
Vadybos ir ekonomikos fakulteto prodekanė dr. Zita Baužienė pabrėžia dalyvavimo tokiose paskaitose svarbą: „Žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi gebėti įvairiapusiškai reikštis profesinėje srityje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, deklaruoti nuostatas gerbdamas ir vertindamas kito poziciją.“ Prodekanės nuomone, studentai, siekdami tapti brandžiais ir išsilavinusiais žmonėmis, turi rodyti iniciatyvą ir dalyvauti kolegijos organizuojamuose renginiuose: „Išsilavinimas – tai moralės normų, tradicijų, žinių pagrindas, ant kurio žmogus sąmoningai ir atsakingai kuria savąjį aš. Šios idėjos yra įprasminamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje Vadybos ir ekonomikos fakulteto rengiamuose susitikimuose su žymiomis asmenybėmis“, – studentus aktyviai dalyvauti ir nepraleisti progų pasisemti neįkainojamų įžvalgų iš žymiausių Lietuvos intelektualų skatina Z. Baužienė.
Minėtina, kad praėjusią savaitę, vasario 19-ąją, Kauno kolegijoje svečiavosi režisierius, dokumentinio kino kūrėjas ir kino eseistas Arvydas Barysas. Susitikimo metu režisierius ne tik pasakojo apie savo kuriamus filmus, tačiau susirinkusiesiems pademonstravo filmų ciklo „Žymiausi pasaulio lietuviai“ sukurtų juostų retrospektyvas. Šie filmai – tai liudijimai apie visame pasaulyje gyvenančius lietuvius, kuriais galime didžiuotis. Tądien atvykusieji į susitikimą su režisieriumi turėjo galimybę diskutuoti, užduoti savo klausimus ir išvysti filmus apie lietuvių kilmės amerikiečių aktorę Rūtą Lee, mokslų daktarą, profesorių Algirdą Antaną Avižienį ir trijų brolių žvejų, kalbančių kuršininkų kalba, istoriją.
