Derlius – viena svarbiausių Žemės dovanų, gaunama vos kartą per metus. Tačiau dalis vaisių ir daržovių Lietuvoje lieka nepanaudota. Nepanaudotas derlius ne tik praranda savo maistinę vertę, bet ir reiškia sugaištus darbo, vandens, žemės ir energijos išteklius. Per visą maisto tiekimo grandinę Lietuvoje kasmet prarandama apie 394 tūkst. tonų maisto, iš kurių reikšmingą dalį sudaro vaisiai ir daržovės. Nors prekybos sektoriuje šie nuostoliai dažnai vertinami statistiškai, privačių sodų perteklius lieka nepažymėta problema, kuri gali turėti tiek ekonominę, tiek ekologinę reikšmę.

„Nors tikslių duomenų apie privataus sodų derliaus praradimus nėra, kasdienė patirtis rodo, kad pertekliaus problema egzistuoja. Dažniausiai tai nutinka dėl per mažo kiekio gamybai, logistinių kliūčių ar paprasčiausio nežinojimo, kur panaudoti perteklių“, – sako Kauno kolegijos Maisto ir agrotechnologijų katedros lektorė dr. Živilė Juknevičienė.

Iniciatyva kolegijoje – praktiškas sprendimas

Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dėstytojai dr. Živilė Juknevičienė kartu su Donatu Klimavičiumi inicijavo projektą, skirtą nepanaudoto derliaus perdirbimui. Studentai surinko kolegijos obelų sodo obuolių derlių ir jį perdirbo į sultis bei obuolių košę. Projektas buvo skirtas ne tik praktiniam perdirbimui, bet ir platesniam suvokimui: kaip net nedidelis sodas gali tapti vertingu maisto šaltiniu, jei jis tinkamai panaudojamas.

Laboratorijų vedėja Indrė Venclovienė užtikrino, kad studentai turėtų visą reikalingą įrangą, todėl procesas vyko nuo žaliavų paruošimo iki galutinio produkto. Tokiu būdu studentai ne tik išmoko technologijų praktikos, bet ir suprato maisto vertę visoje grandinėje.

Kūrybiškas perdirbimas ir produktų kūrimas

Iš surinkto 300 kg obuolių studentai pagamino daugiau nei 100 litrų sulčių ir 80 indelių obuolių košės. Iš tų pačių žaliavų jie sukūrė du skirtingus produktus, derindami tradicinę receptūrą su inovatyviais sprendimais. Tolesniame etape prie produkto dizaino ir apipavidalinimo prisijungė studentai iš Menų bei ugdymo fakulteto, kurie kartu su dėstytoja Rasa Šulciene kūrė estetinę išvaizdą ir komunikaciją su vartotoju. Tai leido ne tik praktiškai panaudoti derlių, bet ir ugdyti kūrybiškumą bei socialinę atsakomybę.

Tvarumo ir edukacijos aspektas

Nepanaudotas derlius – ne tik lokalus klausimas. Globaliai kasmet prarandama apie trečdalis pagaminto maisto, o tai reiškia ekonominę ir ekologinę žalą. Projektai, skirti perdirbti perteklinį derlių, ugdo studentų supratimą apie tvarų maisto naudojimą, resursų taupymą ir atsakingą vartojimą.

Studentų sukurtus produktus bus galima įsigyti labdaringoje kalėdinėje mugėje „Baltasis angelas“.

Apsilankykite „Baltojo angelo“ mugėje ir palaikykite studentų iniciatyvą – paragaukite jų sukurtų produktų ir įsitikinkite, kaip iš nepanaudoto derliaus gali gimti naujos galimybės.