Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena virš 90 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Siekiant palengvinti ukrainiečių integraciją Lietuvoje svarbu imtis priemonių, užtikrinančių proceso efektyvumą. Viena tokių priemonių – kalbos barjero mažinimas, kurio ėmėsi Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro atstovai.
Kalbų centras įgyvendina šešių mėnesių trukmės projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“, kurio metu nuo spalio mėn. Kaune, Kėdainiuose, Alytuje ir Jurbarke gyvenantys Ukrainos piliečiai turi galimybę nemokamai mokytis lietuvių kalbos A1, A2 ir B1 lygius bei lietuvių gestų kalbą. Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.
Parama – mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos
Kauno kolegijos lektorė Daiva Stankevičiūtė-Volkauskienė neretai aukomis prisideda prie Lietuvoje vykdomų prasmingų iniciatyvų, orientuotų į paramą Ukrainai. Lektorė teigia, kad Lietuva yra ta šalis, kuri nuosekliai deda visas įmanomas pastangas, kad Ukraina ir visas pasaulis kryptingai keliautų minties ir žodžio laisvės, savo teisėtų teritorijų, tautinio identiteto išsaugojimo ir demokratijos keliu bei netoleruotų terorizmo, gąsdinimo bei visų kitų blogio apraiškų. Ji nuoširdžiai tiki kiekviena veikla, kuri skatina nebijoti ir remti laisvę.
Gavusi pasiūlymą mokyti Kaune gyvenančius ukrainiečius lietuvių kalbos, D. Stankevičiūtė-Volkauskienė labai apsidžiaugė galinti prisidėti savo įgytos specialybės žiniomis. „Man itin svarbi viena iš Kauno kolegijos vertybių – atvirumas – kaip mūsų institucijos poreikis ir varomoji jėga, skatinantys dalintis patirtimi ir tobulėti. Mokydama lietuvių kalbos aš pati stiprėju ir augu“, – pažymi prie projekto įgyvendinimo prisidedanti lektorė.
Paklausus apie projekto įgyvendinimo iššūkius, D. Stankevičiūtė-Volkauskienė dalinasi, kad ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos – lengva, nes dalyviai labai stengiasi akcentuodami, kad jie gerbia mūsų šalies kultūrą, kurios neatskiriama dalis yra kalba, padedanti integruotis į darbo rinką, patikimos informacijos gavimą ir skleidimą įvairiuose kontekstuose, susitelkimą į bendruomenes. Tačiau neslepia, kad sunku yra emociškai – kursų dalyvių pasakojimai apie tai, kaip prarado namus, teko išsiskirti su artimaisiais, naminiais gyvūnais, sukrečia. Lektorės teigimu, karas padarė neabejotiną žalą mums ir mūsų ateities kartoms.
D. Stankevičiūtė-Volkauskienė pastebi, kad Ukrainos piliečiams kiekvienas išmoktas lietuviškas žodis yra didelis pasiekimas: „Įpusėjus kursams dalyviai pradeda drąsiau tarti lietuviškus žodžius, sakinius. Jie noriai pasakoja kasdienes situacijas darbo ar kitose aplinkose, kai panaudojo išmoktus žodžius.“
Nemokami lietuvių kalbos kursai atveria plačias galimybes
Mintimis apie nemokamų lietuvių kalbos kursų kuriamą naudą dalinasi projekto dalyviai – lektorės D. Stankevičiūtės-Volkauskienės mokiniai.
„Lietuvių kalbos mokėjimas atveria daug galimybių: padeda integruotis šioje šalyje, rasti darbą pagal specialybę, pakeisti profesiją, pagerinti materialinę padėtį, padidinti visavertį bendravimą su vietiniais draugais. Taip pat norėčiau pasijusti šiek tiek lietuve tarp lietuvių. Nemokamas lietuvių kalbos mokymasis – puiki priemonė to pasiekti“, – sako iš Ukrainos su 13 metų dukra atvykusi ir jau dvejus metus Lietuvoje gyvenanti Julija.
Ukrainoje dirbusi buhaltere, o Lietuvoje prižiūrinti 2 metų anūką, Nadežda džiaugiasi nemokamais lietuvių kalbos kursais, nes per dvejus su puse metų nesijaučia integravusis į Lietuvos visuomenę. Pasak jos, šis projektas atveria darbo paieškos ir lengvesnės integracijos galimybes.
Kursų dalyvė Hanna teigia, kad mokantis lietuvių kalbos kiekvieną dieną adaptacija svetimoje šalyje darosi lengvesnė. „Noriu dirbti mokykloje, kadangi pagal išsilavinimą esu mokytoja, o tam reikia mokėti kalbą. Tai padės man geriau suprasti lietuvišką kultūrą ir jaustis drąsiau bendraujant, lengviau užmegsiu ryšį su mokiniais ir kolegomis, kas yra labai svarbu sėkmingam darbui. Šie kursai – puiki galimybė ne tik pagreitinti adaptaciją, bet ir išplėsti bendravimo ratą bei tobulinti profesinius įgūdžius“, – sako Hanna.
„Puikus projektas! Ačiū, kad suteikėte galimybę priartėti prie lietuvių kalbos ir kultūros. Ypatinga padėka mokytojai. Mokėdama vietinę kalbą galėsiu be problemų bendrauti su lietuviais, pagerinsiu savo darbą ir pakelsiu savivertę“, – džiaugsmu trykšta Lietuvą antraisiais namais vadinanti Olga.
