Prieš 25 metus, reformuojant aukštesniojo mokslo sistemą, buvo įkurtos pirmosios kolegijos. Tarp jų – šiandien tvirtą poziciją užimanti ir viena didžiausių kolegijų Lietuvoje – Kauno kolegija, skaičiuojanti absolventus dešimtimis tūkstančių.

Per ketvirtį amžiaus ši mokymo įstaiga išaugo į modernią, atvirą ir inovatyvią Europos aukštojo mokslo instituciją, o įgyta patirtis, sutelkta stipri bendruomenė tapo pagrindu, šiandien leidžiančiu siekti ambicingų studijų, mokslo, kultūrinių ir visuomeninių tikslų.

Orientacija į rezultatą leido įsitvirtinti tarp lyderių

Per daugiau nei du dešimtmečius Kauno kolegija tapo viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje – šiemet čia studijuoja per 5000 studentų, stojantiesiems siūloma rinktis iš daugiau kaip pusšimčio studijų programų, o studijos realizuojamos ne tik Kaune, bet ir regionuose – Alytuje bei Tauragėje. Priėmimo rezultatai rodo, jog Kauno kolegija bene kasmet sulaukia daugiausia pirmakursių tarp universitetų ir kolegijų Kauno mieste, o šalies kolegijų reitinguose užima lyderiaujančias pozicijas.

Pastaraisiais metais Kauno kolegijai siekiant taikomųjų mokslų universiteto statuso, itin svarbią vietą užima ir taikomoji mokslo ir meno veikla bei jos plėtojimas. Vienas pastarųjų pasiekimų, reikšmingai prisidėsiančių prie šio siekio įgyvendinimo – pernai patvirtinta Europos universitetų aljanso UNINOVIS Data for L.I.F.E. paraiška.

„Šis Kauno kolegijos laimėjimas – itin reikšmingas ir svarbus tiek mūsų institucijai, tiek visam Lietuvos aukštojo mokslo sektoriui. Kartu tai ir Kauno kolegijos, kaip tvarios aukštojo mokslo institucijos, pripažinimas tarptautinėje erdvėje. Dabar turime dar platesnes galimybes stiprinti studijų kokybę bei vystyti taikomąjį mokslą ir meną tarptautiniu lygmeniu“, – dalinasi Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas.

Direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno kolegijoje pastaraisiais metais intensyviai plėtojamas tarptautiškumas, auga studijų programų anglų kalba pasiūla.

„Kasmet sulaukiame vis daugiau užsienio studentų. Lygiagrečiai auga ir reikalavimai studijų kokybei, akademiniam personalui, mokslo taikomajai bei meno veiklai. Kauno kolegijos įsiliejimas į Europos universitetų aljansą UNINOVIS liudija kolegijų pripažinimą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu“, – sako J. Bareikienė ir priduria: „Akivaizdu, situacija pasikeitė iš esmės – jei pirmąjį kolegijos gyvavimo dešimtmetį džiaugėmės galimybe teikti profesinio bakalauro diplomus, dabar siekiame dar daugiau“.

Kita svarbi kryptis, kuria žengia Kauno kolegija – studijų prieinamumo didinimas regionuose. Tam nuosekliai stiprinamas bendradarbiavimas su regionų savivaldomis – pastaraisiais metais sustiprinti ryšiai su Lazdijų, Druskininkų, Raseinių, Kauno bei Kėdainių rajonų savivaldybėmis. Tuo tarpu Alytuje, suformavus Kauno kolegijos akademinį padalinį, pradėtas įgyvendinti vienas didžiausių ir sudėtingiausių projektų, susijęs su Kauno ir Alytaus kolegijų pertvarka bei inovacijų vystymu regione.

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. Inga Stravinskienė atskleidžia, kad šis projektas yra itin svarbi investicija, sudarant tinkamas ir pakankamas sąlygas studijų ir taikomųjų mokslų vystymui Alytaus regione bei atliepiant būtent šio regiono poreikius.

„Alytuje kuriamas mokslinių taikomųjų tyrimų centras maisto ir sveikos gyvensenos srityje, kurio konceptas kilo bendradarbiaujant su „Investuok Lietuvoje“, – svarbus žingsnis siekiant patenkinti specialistų poreikį bei stiprinti tyrėjų mokslinės veiklos potencialą regione ir plėtoti Pietų Lietuvos regiono patrauklumą, prisidėti prie investicijų pritraukimo, kompetencijų ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų vystymo su socialiniais partneriais“, – sako direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai.

Dr. A. Brusokas priduria, kad per 25 metus Kauno kolegija išaugo, įsitvirtino tarp kitų aukštųjų mokyklų ir demonstruoja lyderystę binarinėje aukštojo mokslo sistemoje: „Esame unikalūs dėl ne tik dėl studijų programų gausos, bet ir nuoseklaus bei kryptingo įdirbio vystant verslo, savivaldos ir aukštosios mokyklos sinergiją. Džiugu, kad įgyvendindami įvairias iniciatyvas galime būti pavyzdžiu kitoms aukštosioms mokykloms.“

Laikmetį atitinkančios studijos

Dėl glaudaus bendradarbiavimo ir išplėtoto socialinių partnerių tinklo Kauno kolegija būsimiesiems studentams gali pasiūlyti šiandieninės darbo rinkos poreikius atitinkančias studijų programas. Direktoriaus pavaduotoja studijoms J. Bareikienė atkreipia dėmesį, žvelgiant į studijų programų pasiūlą prieš 25 metus ir šiandien galima pastebėti, kad tam tikros kryptys per daugiau nei 20 metų populiarumo neprarado.

„Studijų kryptys, tokios kaip medicina, vadyba, IT, buvo, yra ir, ko gero, liks populiarios. Tuo tarpu pastaraisiais metais išaugo pedagoginių studijų populiarumas, o Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programa jau kelerius metus pirmauja koleginių studijų sąraše pagal stojančiųjų pageidavimus. Pavyzdžiui, eilę metų stojančiųjų susidomėjimo nepraranda Kosmetologija ar Kineziterapija“, – dalinasi direktoriaus pavaduotoja studijoms.

J. Bareikienė pažymi, kad dėl pasikeitusio specialistų poreikio darbo rinkoje dalis studijų programų šiandien jau neberealizuojamos: „Studijų programos, kaip ir bet kuris produktas, išgyvena savo gyvavimo ciklą, todėl studijų programų paketo kaita – natūralus procesas, o pasiūla stojantiesiems turi atitikti lokalios ir tarptautinės darbo rinkos realijas.“

Siekiant atsinaujinimo, per pastaruosius keletą metų palaipsniui augo ne tik naujų ir užsienio kalba realizuojamų studijų programų skaičius, palaipsniui didinama ir studijavimo formų pasiūla, orientuojantis ne tik į tuos, kurie neseniai baigė mokyklą. Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms atkreipia dėmesį, kad šiandien nemažą dalį Kauno kolegijos studentų sudaro studijas anksčiau baigę, jau dirbantys, šeimas turintys asmenys.

Direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai dr. I. Stravinskienė pažymi, kad didžiausias plataus studijų spektro privalumas – studentui atsiveria visos galimybės ne tik tapti pasirinktos srities specialistu, bet ir realizuoti save atliekant mokslinius taikomuosius tyrimus, įsitraukti į tarpdisciplinines veiklas.

„Rengiame į praktiką orientuotus specialistus, remiamės inovatyviais studijų metodais ir pažangiais moksliniais taikomaisiais tyrimais ir meno veikla. Pastariesiems skiriame ypatingą dėmesį, džiaugiamės aktyviai įsitraukiančiais dėstytojais ir skatiname tai daryti studentus. Universitetuose vykdomi fundamentiniai moksliniai tyrimai, tuo tarpu Kauno kolegijoje mes sudarome puikias galimybes taikyti mokslo žinias konkrečioms problemoms spręsti“, – pastebi dr. I. Stravinskienė.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 60 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos.

Stojantiesiems į Kauno kolegiją siūloma rinktis šias naujas studijų programas: Verslo duomenų analitika, Teisė ir duomenų apsauga, Skubioji medicinos pagalba, Sistemų administravimas.

Straipsnis publikuotas žurnale „Reitingai“