Ar lietuviška šiuolaikinė literatūra galėtų atsakyti į klausimą, kas daro mus žmonėmis? Ar vis augant technologijų įtakai ir dėl jos susiduriant su dėmesio valdymo problema, informacijos suvokimo bei vartojimo įpročiai, o kartu ir skaitymo įpročiai, ateityje pasikeis kardinaliai? Galbūt literatūros mėgėjai pradės burtis virtualiose erdvėse? Tai tik dalis klausimų, kuriuos kėlė spalio 10 d. vykusios tarpdalykinės mokslinės konferencijos „Šiuolaikinė lietuvių literatūra: tarp estetikos, terapijos ir verslo“, kurią organizavo Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos docentas, literatūrologas, eseistas, poetas dr. Ramūnas Čičelis bei Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos pranešėjai.

Renginio svečius pasveikinusi Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė pažymėjo, jog pirmą kartą organizuojama konferencija – ypatinga, nes pasiūlydama platų temų spektrą, subūrė gausią literatūros profesionalų bei šiuo lauku besidominčių ir norinčių atrasti jame kažką netikėto, įdomaus, naujo auditoriją. Menų ir ugdymo fakulteto prodekanė mokslui ir menui Milda Rutkauskaitė, papildydama J. Bareikienę, palinkėjo renginio dalyviams mėgautis prasmingu, turiningu, vertingu laiku ir iš konferencijos išsinešti kažką gero bei svarbaus. Menų akademijos vadovas Lukas Alsys padėkojo konferencijos organizatoriui dr. R. Čičeliui ir įdomius pranešimus parengusiems dalyviams už puikų renginį.

Vaizduotė, atgimimas ir nykstanti patirtis

Plenarinę konferencijos sesiją pranešimu „Literatūra, KI ir ateities egregorai“ pradėjo filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mažeikis. Pranešime apžvelgdamas „kietąją“ mokslinę fantastiką (hard sci-fi), ne mažiau reikšmingą švelniąją fantastiką (soft sci-fi), o taip pat ir keistąją literatūrą (weird fiction), artimai susijusią su naująja magija, mitologija, siaubo literatūra ir net fantazijos (fantasy) žanru, filosofas atskleidė, kaip šie žanrai įgalina naujas ir tvarias vaizduotės sritis ir kas įvyksta šiam pasakiškam industriniam pasauliui susidūrus su korporacijų ir net gamybinių kompleksų veikla.

Plenarinę sesiją pratęsė Vytauto Didžiojo universiteto docentas, istorikas dr. Kastytis Antanaitis. Pranešime „Lietuviško istorinio romano šiandiena: žanro grynumo krizė, komercija ir kolektyvinė atmintis“ jis gilinosi į po sovietinės cenzūros ir savicenzūros sistemos žlugimo Lietuvoje prasidėjusį istorinių romanų kūrimo atgimimą.

Plenarinę sesiją pranešimu „Šiuolaikinė lietuvių literatūra knygų neskaitantiems“ užbaigė Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Saulius Keturakis. „Mokyklose mokytojai skundžiasi, jog vaikai nebeskaito knygų, o universitetuose baigia išnykti taip vadinamoji ilgojo teksto patirtis. Tyrimai atskleidžia, jog studijoms reikalinga informacija studentus pasiekia trumpais fragmentais, labai retai gavusieji bakalauro diplomą gali pasigirti atidžiai išstudijavę bent vieną didesnės apimties knygą“, – pažymėjo prof. dr. S. Keturakis.

Pasirinkimai ir tikslai

Apie skaitytojų pasirinkimus ir bibliotekines skaitymo skatinimo iniciatyvas pranešimą pristatė Sigita Kupscytė (Ąžuolyno biblioteka). Įžvalgomis apie grožinių knygų skaitymą kaip lietuvių skaitytojų intraasmeninės ir tarpasmeninės komunikacijos pokyčių stimuliatorių per biblioterapinę prieigą dalijosi Jurgita Girčienė ir Patricija Astrauskaitė (Vilniaus universitetas). Į grožinei literatūrai priskiriamą romano žanrą gilinosi Sandra Bernotaitė (Klaipėdos universitetas) pranešime keldama klausimą: ar nėra taip, kad išpažintys romanų forma daromos nesuvoktu saviterapiniu tikslu – siekiant išorinio patvirtinimo, kad elgesys ir pasirinkimai buvo tinkami, mažai kenksmingi?

Poezija ir poetai

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė (Lietuvos analitinės psichologijos asociacija) aptarė, kaip gebėjimas „skaityti tarp eilučių“ pasireiškia tiek psichoterapijos metu, tiek rašant ar skaitant poeziją. Nuo poezijos temos nenutolo Juozas Žitkauskas (Asociacija „Slinktys“), tačiau į ją pažvelgė iš ateities perspektyvos.

„Jeigu knygos leidybą laikome meno, kultūros dalimi, tai ši sritis šiame lauke bene komerciškiausia. Iš rimtos literatūros leidybos šiandien gerą kapitalą susikrauti sunku, tačiau gyventi galima, nes maitina ne tik pinigai, bet ir suvokimas, kad ne viskas, kas šiandien populiaru, komerciškai apsimoka, yra ir bus pastovu. Tikėjimas, jog šiandien menkiau suvokiami ar mažiau vertinami literatūros žanrai yra labiau ateities nei dabarties, skatina jais užsiimti“, – sakė J. Žitkauskas.

Apie trijų poetų – Gretos Ambrazaitės, Dominyko Norkūno ir Simono Bernoto, įsteigusių ir vadovaujančių leidyklai „Baziliskas“ leidybinės veiklos preferencijas ir jų išleidžiamų knygų recepciją lietuvių literatūros kritikoje, atskleidžiant kaip jie kuria ir puoselėja savąjį literatūros verslą, kalbėjo dr. Ramūnas Čičelis (Kauno kolegija).

Intonacijos

„Literatūra istorijoje dažnai buvo gelbėjimosi ratas ir dabar, kad ir sutrikdyta posthumanistinių vėjų, pasitelkusi ironiją, aštrintais eseistikos ar distopijų ašmenimis vis drąsiau preparuoja modernių technologijų, gamtos ir žmogaus tapatybės klausimus, drąsiai tyrinėja, kaip tai keičia mūsų supratimą apie žmogaus esybę, egzistenciją ir ateitį“, – mintimis dalinosi Ida Daiva Povilaitė (Kauno kolegija), kuri pranešime išryškino posthumanistines intonacijas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

Įkvėpimas ar pabėgimas?

Konferenciją užbaigė dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas), kuris aptarė indianistinių knygų leidybos tradiciją Lietuvoje ir jos kaitą. „Nuotykių klasika apie Šiaurės Amerikos vietines tautas buvo bene vienintelė literatūra Europoje, kuri buvo ne tik skaitoma, bet ir praktikuojama – (iš)žaidžiama. Knygos apie „indėnus“ daugiau kaip šimtą metų funkcionavo kaip kitų tautų pažinimo šaltinis, įkvėpimo šaltinis, žaidimo instrukcija, sykiu ir būdas praturtinti tikrovę, o gal ir nuo jos pabėgti“, – akcentavo dr. Z. Vitkus.

Įvairią tarpdalykinės mokslinės konferencijos „Šiuolaikinė lietuvių literatūra: tarp estetikos, terapijos ir verslo“ programą, suteikusią galimybę į literatūros lauką pažvelgti ypač plačiai ir iš skirtingų perspektyvų, užbaigė ypatingas, jautrus, įsimintinas talentingo kino ir teatro aktoriaus Andriaus Bialobžeskio pasirodymas – poeto, prozininko Alvydo Šlepiko poezijos skaitymas.

Konferencijos organizatorius: dr. Ramūnas Čičelis, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija