Konkursas „Idėjos praktiškas“ kasmet dėstytojus ir skirtingų studijų programų studentus paskatina suvienyti savo žinias, jėgas ir sukurti originalų produktą ar paslaugą. Šiemet Kauno kolegijos bendruomenės nariai pristato net aštuonis mokslo bei meno veiklos tyrimus ir unikalias idėjas.

Konkurso „Idėjos praktiškai“ tikslas – generuoti regionui ir šaliai aktualias mokslo bei meno taikomosios veiklos tyrimų idėjas, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir meno veikloje, vykdyti įgyvendintų idėjų ir rezultatų sklaidą bei taikymą veiklos pasaulyje, racionaliai investuoti. Viena iš idėjų – tai automatinio valdymo programos dėstytojo Laimono Kairiūkščio pristatyta žaidimų-terapijos erdvė ikimokyklinio amžiaus vaikams. Aštuoniakampio formos žaidimų kambarys – transformuojamas. Aštuonios sienos yra dvipusės, o ant kiekvienos iš jų vaikams pateikiamos užduotys-žaidimai, lavinantys mažųjų reakciją ir motoriką. Mat liesdami įvairius paviršius, atlikdami nesudėtingas užduotis vaikai lavina ne tik savo rankų ir pirštų judesius, bet ir kalbą.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė kartu su kosmetologijos studentėmis ir docente dr. Diana Barragan-Ferrer klausytojams ir komisijos nariams pristatė Kauno kolegijos kvapą ir jo kūrimo procesą. Susirinkusieji turėjo galimybę įkvėpti ir pasimėgauti penkiais originaliais, Kosmetologijos katedros narių kurtais kvapais ir pažymėti labiausiai patikusį. „Uoslė – vienas iš penkių žmogaus pojūčių, kuris yra mažiausiai naudojamas rinkodaros srityje“, – teigė Ž. Mickienė ir pabrėžė, kad galutinis produktas – Kauno kolegijos kvapas – aukštąją mokyklą išskirtų iš kitų šalies kolegijų ir universitetų, nes būtų pirmoji Lietuvoje, turinti savo kvapą. Galutinis rezultatas – tai išrinkto kvapo žvakės, patalpų kvapikliai su lazdelėmis, kvepiantis popierius ir kt. Kuriant Kauno kolegijos kvapą, Kosmetologijos katedra glaudžiai bendradarbiavo su Prancūzijos aukštąja mokykla. Ž. Mickienė teigia, kad ši partnerystė neketina nutrūkti.

Kitas projektas – nuosekliai antrus metus vykstantis „Sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybės gerinimas, taikant tarpdisciplinines prieigas ir integralias sveikatos palaikymo bei gerinimo metodikas“. Projektą inicijuoja dr. Viktorija Piščalkienė, kuri pabrėžė, jog šių metų projekto idėja buvo papildyta dar didesniu tarpdisciplininių prieigų ir integralių praktikos metodikų taikymu, sprendžiant Parkinsono liga sergančių asmenų sveikatos problemas. 2017 metais buvo parengta informacinė medžiaga – knygos, kalendorius „Kaip gyventi sergant Parkinsono liga?“. Šiemet sukurta vaizdinė mokomoji medžiaga, skirta gerinti sergančių asmenų judėjimo funkciją. Projekto pamatinė idėja – padėti žmonėms, sergantiems Parkisnono liga ir į realių situacijų studijavimą įtraukti bendrosios praktikos slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos, socialinio darbo studentus, suteikti jiems kuo daugiau žinių apie ligą ir pagalbos sergantiesiems galimybes.

Technologijų fakulteto Medijų technologijų katedros docentė Renata Gudaitienė pristatė animacinių mokomųjų filmukų, aiškinančių matematikos mokslo sąvokas, pavyzdžiui, taškas, tiesė, linija, atkarpa, rinkinį. Projekto metu animaciniai filmukai buvo pristatyti 5–7 metų mažiesiems lopšeliuose-darželiuose ir priešmokyklinio amžiaus vaikams progimnazijoje. Pagal mokslines-praktines veiklas „Idėjos praktiškai“, bendradarbiavo skirtingų studijų programų (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, multimedijos technologijos ir grafinių technologijų) studentai ir dėstytojai. Projekto iniciatorių, Renatos Gudaitienės ir Raimondos Sadauskienės, teigimu, dabarties vaikai yra neatsiejami nuo išmaniųjų technologijų, o pastarosios yra patraukli ir šiuolaikinė priemonė minėtų elementariosios matematikos elementų vizualizavimui. Dėl šios priežasties, tikslingas išmaniųjų technologijų naudojimas ugdymo procese yra naudingas vaiko pažinimo kompetencijos plėtotei.

2018-aisiais visos trys Baltijos šalys mini atkurtos valstybės 100 metų jubiliejų. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto bendruomenė, prisijungdama prie iniciatyvų, skirtų šiai progai, vykdo meninės autorinės knygos projektą „Valstybė ir aš. Dedikacija istorijai: Lietuva, Latvija, Estija“. Šiame tarpdisciplininiame projekte dalyvauja Baltijos šalių Erasmus partnerių akademinės bendruomenės ir Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokytojai, gimnazistai. Anot projekto iniciatorės ir vadovės, dizaino katedros dėstytojos Gražinos Šutienės, meninėje autorinėje knygoje ieškoma dermės tarp teksto, simbolio ir vaizdo. Tokios knygos yra kuriamos remiantis individualia menininko autorinės knygos idėja ir yra nutolusios nuo tradicinės knygos sampratos. Šie kūriniai yra unikalių formų, kurti naudojant netradicines priemones ir technikas, kurios kiekvieno kūrėjo yra pasirenkamos laisvai. Pavyzdžiui, šiuo metu yra kuriamos porceliano, stiklo, odos, tekstilės ir kitų medžiagų knygos, naudojamos grafinio dizaino priemonės.

Maisto technologijų specialistė, Kauno kolegijos dėstytoja dr. Ernesta Trečiokienė pristatė lydytų sūrių traškučių gamybos technologiją. Susirinkusieji turėjo galimybę ne tik išgirsti apie dvi išskirtines traškučių receptūras, sūrio ir sūrio su varške bei juodgrūde, bet ir patys paragauti, įvertinti produkto skonį. Traškučiai, gaminami naudojant liofilizacijos technologiją, yra skanūs, maistingi ir naudingi žmogaus sveikatai. Taip pat geodezijos studijų programos dėstytojas Valdas Urbanavičius pristatė tyrimą ir sistemingo darbo rezultatą – Šiaulių ekonomijos XVIII amžiuje analizę ir istorinio žemėlapio rekonstrukciją mastelyje 1:100000. „Dažnai girdime apie namų renovaciją, baldų restauraciją, bet ką žinome apie žemėlapių rekonstrukciją?“ – retorinį klausimą auditorijai uždavė V. Urbanavičius. Susirinkusieji dėstytojo darbą įvertino kaip didelę paslaugą istorikams ir indėlį į šalies istorijos išsaugojimą.

Aštuntasis projektas – tai edukacinė, socialinė, reabilitacinė priemonė – Lietuvos Respublikos teritorijos interaktyvus maketas, skirtas asmenims, turintiems regėjimo sutrikimą. Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Pramoninių technologijų katedros vedėja dr. Inga Valentinienė pristatė Lietuvos teritorijos reljefinį žemėlapį, ant kurio artimiausiu metu įvairiomis medžiagomis ir jų tekstūromis bus atvaizduoti šalies miškai, ežerai, upės, pievos ir miestai. „Vėsus, slidus stiklas arba metalas labiausiai tinka vaizduoti vandenį, o štai kilimas – pievas“, – pasakojo vedėja. Interaktyvus žemėlapis – pagamintas iš natūralių medžiagų, o juo siekiama informuoti ir integruoti akląjį į socialinį gyvenimą.

Vertinimo komisijos sprendimu, geriausiu 2018-ųjų „Idėjos praktiškai“ projektu antrus metus iš eilės buvo pripažinta dr. V. Piščalkienės iniciatyva „Sergančiųjų Parkinsono liga gyvenimo kokybės gerinimas, taikant tarpdisciplinines prieigas ir integralus sveikatos palaikymo bei gerinimo metodikas“. Antroji vieta atiteko Ž. Mickienės projektui „Kauno kolegijos kvapas kūrimas“, o trečioji – R. Sadauskienės „Animacinių pasakų, skirtų vaikų matematinių sąvokų „tiesė“, „linija“, „atkarpa“, suvokimui, rinkinys“. Kauno kolegijos bendruomenė sveikina dalyvius ir linki dar didesnio kūrybiškumo ateinančiais metais.