Istorija

Tarpukaris ir sovietmetis

1920 m. Medicinos profesorius Pranas Mažylis įsteigė Kaune trumpalaikius akušerių ir dvejų metų trukmės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus gailestingųjų seserų kursus. 1941 m. įkurta Kauno medicinos seserų mokykla, o 1946–1951 m. įsteigtos Respublikinė felčerių akušerių ir Medicinos seserų mokyklos. Iš šių dviejų mokyklų 1958 m. reorganizuota Respublikinė Kauno medicinos mokykla, o 1971 m. jai suteiktas P. Mažylio vardas. Tai yra Kauno kolegijos medicinos studijų ištakos.

1920 m. Aukštojoje Fredoje įsikūrė sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1922 m. įkurta Dotnuvos žemės ir miškų ūkio mokykla, kuri 1945 m. vėl perkelta į Kauną ir pavadinta Kauno žemės ūkio technikumu. 1982 m. abi linijos susijungė: Fredoje ir Kaune įkurti žemės ūkio technikumai tapo viena institucija, kuri 1990 m. pavadinta Kauno aukštesniąja žemės ūkio mokykla ir perkelta į Mastaičius Kauno rajone. Iš čia kildinamos Kauno kolegijos žemės ūkio, matavimo inžinerijos mokslų studijos.

1922 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje Kauno meno mokykla, kildinama iš piešimo kursų. Mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius – dailininkas Justinas Vienožinskis 1951 m. į šios aukštosios mokyklos pastatą įsikelia Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, kuri vėliau pavadinta Stepo Žuko vardu ir peraugo į Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Tai davė pradžią Kauno kolegijos meno studijoms atsirasti.

1945 m. Kauno centre buvo įkurtas Celiuliozės – popieriaus pramonės technikumas, 1953 m. ši institucija tapo Medžio apdirbimo technikumu. 1963 m. pakeistas pavadinimas į Kauno technologijos technikumą, o 1969 m. buvo pastatyti nauji Technikumo rūmai Pramonės prospekte.  Tai davė pradžią inžinerijos, informatikos, technologijų studijoms Kauno kolegijoje.

1953 m. Malūnų spirito tresto bei alaus daryklos „Ragutis“ kontoros patalpose buvo įkurtas Kauno maisto pramonės technikumas. Iš čia kildinamos Kauno kolegijos maisto technologijos, saugos ir kokybės, viešojo maitinimo studijos.

1954 m. pradeda veikti Kauno statistikos technikumas. Ši institucija reorganizuota į Kauno Ekonomikos technikumą, kuriame nuo 1963 m. buvo rengiami statistikos, planavimo, skaičiavimo technikos ir buhalterinės apskaitos specialistai. Tai davė pradžią  dabartinėms  finansų, teisės, įmonių ir įstaigų administravimo studijoms atsirasti.

Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpis

1990–1992 m. atnešė pokyčių.  Sovietmečiu veikusi Kauno P. Mažylio medicinos mokykla ir Kauno technologijos, ekonomikos, maisto pramonės,  žemės ūkio, Stepo Žuko taikomosios dailės technikumai kiekvienas atskirai reorganizuotas į aukštesniąją mokyklą.

Kauno kolegijos įkūrimas siejamas su atskirų aukštesniųjų mokyklų integracija į vieną juridinį vienetą. Pirmasis žingsnis padarytas 2000 m., kuomet jėgas suvienijo ir bendrai veiklai susijungė tuometinės Technologijų ir ekonomikos aukštesniosios mokyklos.

2000–2003 m. tuomet susiformavo pagrindiniai padaliniai: Technologijų, Verslo vadybos, Ekonomikos ir teisės, Kraštotvarkos, Sveikatos priežiūros bei Justino Vienožinskio menų fakultetai, Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras. Regioniniuose padaliniuose Druskininkuose ir Tauragėje pradėtos vykdyti studijų programos, atliepiančios vietos bendruomenių poreikius. Kauno kolegijoje išrinktos pirmosios tarybos – Akademinė, vadovaujama Birutės Leonienės, ir Steigiamoji, kuriai pirmininkavo prof. habil. dr. Vaclovas Domarkas.

2003 m. Marijampolės kolegijos Kauno skyrius įsiliejo į Kauno kolegiją, sustiprindamas pedagogikos studijas ir galutinai užbaigdamas Kauno kolegijos struktūros formavimą.

2005 m. tarptautinių ekspertų įvertinta Kauno kolegijos studijų kokybė, suteikta teisė teikti profesinio bakalauro kvalifikaciją atitinkančius diplomus.

2008 m. kolegija apdovanota už „Erasmus+“ mainų programų sėkmę – laimėta pirmoji vieta Švietimo mainų paramos fondo kokybės konkurse.

2010 m. pradėtos vykdyti tarptautinės studijos, stiprinančios akademinį bendradarbiavimą ir studijų kokybę.

2012 m. patvirtinta Kauno kolegijos integruotos plėtros strategija iki 2020 m. Sukurtas naujas Kauno kolegijos logotipas. Pradėtas statyti naujas Kauno kolegijos akademinis pastatas, davęs postūmį akademinio miestelio vystymui ir infrastruktūros plėtrai.

2013 m. Kauno kolegijos direktoriumi inauguruotas dr. Mindaugas Misiūnas – prasidėjo naujas strateginis etapas, akcentuojantis ambicingus tarptautiškumo ir studijų kokybės siekius. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultetas, kuris veikė Mastaičių kaime, 2013 m. buvo sujungtas su Technologijų fakultetu, suformuojant Technologijų ir kraštotvarkos fakultetą.

2014 m. Kauno kolegijos veikla tarptautinio institucinio išorinio vertinimo metu įvertinta teigiamai ir akredituota 6 metams. Duris atvėrė naujas keturių aukštų pastatas Pramonės prospekte, jame atsidarė Bibliotekos ir informacijos išteklių centras.

2015 m. tęsiama Pramonės prospekte esančio akademinio miestelio plėtra, aktyviai vykdant sporto infrastruktūros atnaujinimą.

2016 m. skatinant kolegijos bendruomeniškumo dvasią, pirmąkart diplomų įteikimo šventė surengta Kauno sporto halėje, joje diplomus gavo beveik 1500 absolventų.

2017 m. pasiektas priėmimo rekordas – į studijas priimti 2014 studentų. Tais metais parengtos kolegijos studijų programų kaitos gairės, įgyvendinant kolegijos strategiją ir numatant ilgalaikes studijų krypčių plėtros perspektyvas. Rugsėjo mėnesį nutraukiama studijų veikla Kėdainiuose. Tą patį mėnesį dauguma studijų programų ir studentų veikla buvo perkelta į Kauną.

2018 m. veiklą pradėjo naujai išrinktas kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis, naujai suformuota akademinių padalinių vadovų komanda. Kauno kolegijoje – Kaune ir Tauragėje – veikia akademiniai padaliniai šiais pavadinimais: Verslo fakultetas, Medicinos fakultetas, Menų ir ugdymo fakultetas, Technologijų fakultetas.

2019 m. suformuoti ir aktyviau įveiklinti Studijų krypčių komitetai, kurių dėmesys sutelktas į studijų programų vystymą.

2020 m. parengta ir kolegijos tarybos patvirtinta Kauno kolegijos 2021–2025 metų veiklos strategija, parengtos ir patvirtintos studijų krypčių strategijos. Reaguojant į COVID-19 pandemiją, kolegija greitai perėjo prie nuotolinio mokymo, užtikrindama studijų tęstinumą, diegdama skaitmenines platformas ir teikdama techninę bei psichologinę pagalbą. Kolegija tais metais tapo vienintele kolegija šalyje, gavusia „Erasmus+“ finansavimą aukštojo mokslo strateginės partnerystės projektui „Developing Social Entrepreneurial Skills in Higher Education“ įgyvendinti.

2021 m. kolegijai suteikta „Erasmus+“ chartija 2021–2027 metams, plečianti mainų ir bendradarbiavimo galimybes. Kolegija gavo „Erasmus+“ programos finansavimą įgyvendinti net 2 aukštojo mokslo strateginės partnerystės projektus: „Quality of Virtual Studies ir „Global Citinzenship and Diversity Management Skills in Higher Education“.

2022 m. institucinio tarptautinio vertinimo metu Kauno kolegija akredituota maksimaliam septynerių metų laikotarpiui.

2023 m. dr. Andrius Brusokas pradėjo eiti Kauno kolegijos direktoriaus pareigas. Parengtas Kauno kolegijos siūlymas 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planui ir pritarta Alytaus kolegijos prijungimui prie Kauno kolegijos.

2024 m. Kauno kolegija tapo Europos universitetų aljanso UNINOVIS nare, įtvirtindama bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityse Europos lygiu. Prijungta Alytaus kolegija, įkurtas Kauno kolegijos Alytaus fakultetas, siekiant įgyvendinti bendruomenės kolegijos (angl. community college) koncepciją, apjungiant aukštąjį mokslą, STEAM ugdymą ir taikomuosius tyrimus regione. Patvirtintos Kauno kolegijos prioritetinės taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno kryptys. Pirmą kartą Kauno kolegijai skirtas Lietuvos mokslo tarybos finansavimas mokslo infrastruktūros atnaujinimo projektams.

2025 m. Kauno kolegijos Alytaus fakultete įkasta kapsulė „Foodtech & Health Innovation Hub“ teritorijoje – pradedamas mokslinio centro projektas, skirtas maisto technologijų ir sveikos gyvensenos tyrimams.

Naudingos nuorodos