Akademinė taryba – tai reikšmingas kolegijos veiklos valdyme sprendimų priėmimo pagal kolegijos statute nubrėžtas atsakomybes organizacinis darinys. Ši taryba atstovauja Kauno kolegijos akademinei bendruomenei – studentams ir akademiniams darbuotojams (tiek dėstytojams, tiek tyrėjams), tad jos sprendimais paremtas balsas kuria labai svarias, itin didelį poveikį kolegijos veiklos kokybei ir jos ateities perspektyvoms lemiančias iniciatyvas.
Naujos kadencijos Akademinės tarybos pirmininkė dr. Inga Stravinskienė dalinasi įžvalgomis apie naująją Akademinę tarybą, pagrindines jos atsakomybes, glaudaus bendradarbiavimo su kitais valdymo organais svarbą užtikrinant kolegijos sėkmę.
Koks yra Akademinės tarybos vaidmuo Kauno kolegijos valdyme?
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, Akademinė taryba yra vienas iš trijų Kauno kolegijos valdymo organų, iš kurių du yra kolegialūs – Taryba ir mūsų aptariama Akademinė taryba bei direktorius, kaip vienasmenis valdymo organas. Visų šių trijų valdymo organų veikla trunka penkerių metų kadenciją.
Paskutinė Akademinės tarybos kadencija netruko penkerių metų dėl įvykusios reorganizacijos, kai Alytaus kolegija buvo prijungta prie Kauno kolegijos. Tuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymu ruošėmės naujų kolegialių valdymo organų rinkimams ir šiuo metu turime naujai suformuotą Akademinę tarybą, susidedančią iš 38 narių, atitinkamai įtraukiant ir Alytaus padalinio akademinę bendruomenę.
Džiugu tai, kad šioje taryboje turime net 9 studentus – jų pozicija yra itin reikšminga ir svari Akademinės tarybos veikloje. Vis dėlto neslėpsiu, kaip Akademinės tarybos pirmininkė, labai norėčiau, kad studentų įsitraukimas į tarybos veiklą naujoje kadencijoje būtų aktyvesnis. Juolab, kad studijų kokybės, studijų prieinamumo, studijų individualizavimo klausimai yra ašis Akademinės tarybos veiklos turinyje. Studentai, Akademinėje taryboje atstovaujantys visiems kolegijos studentams, turi kelti šiuos studijų klausimus, aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimą, taip per reglamentuojančias nuostatas, „nugulsiančias“ atitinkamuose dokumentuose sudarant sąlygas vykdyti aukšto kokybės lygmens studijas.
Koks yra Akademinės tarybos atsakomybių laukas?
Jeigu Taryba rūpinasi strateginiais kolegijos reikalais, tai Akademinė taryba atsakinga už kolegijos akademinius reikalus. Viena iš esminių Akademinės tarybos funkcijų – sprendimai, susiję su studijų programų paketu bei jo kokybės užtikrinimu. Remiantis Akademinės tarybos įteisinta studijų kokybės užtikrinimo sistema, tvirtinamos naujos studijų programos, uždaromos vykdomos studijų programos, t. y. priimami sprendimai, koks turi būti studijų programų rinkinys, kuria strategine kryptimi šiuo klausimu judama. Tad labai svarbu atsakingas ir kokybiškai parengtas šių, Akademinės tarybos svarstymui, teikiamų klausimų turinys. Tik tuomet galima priimti atsakingus sprendimus.
Taip pat svarbu paminėti, kad ne tik studijų reikalai yra šios tarybos atsakomybėje. Šis valdymo organas ne mažiau atsakingas ir už sprendimų, susijusių su moksliniais taikomaisiais tyrimais, eksperimentine plėtra bei meno veikla, priėmimą. Įvertinant tai, kokie reikalavimai bus keliami koleginiam sektoriui 2028 metais, kai vyks ekspertinis palyginamasis mokslo ir meno vertinimas, ir būtent šio vertinimo rezultatai lems ne tik „kilimą į aukštesnį lygį“, kai bus galima pasiekus tam tikrą „kokybinę kartelę“ vykdyti profesinės magistrantūros studijas, taip nuo 2029 metų įgyjant teisę vadintis „taikomųjų mokslų universitetu“, tačiau pirmiausia vertinimo rezultatai parodys, ar esame apskritai pajėgūs realizuoti šiuo metu vykdomas profesinio bakalauro studijas. Kiekviena studijų programa turės būti grindžiama tam tikro lygmens moksliniais taikomaisiais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Tad studijų ir mokslo vienovė bei jos užtikrinimas – dabar daugiau nei akivaizdus ir ypatingai reikšmingas reiškinys koleginiame sektoriuje.
Taip pat dar viena itin svarbi dedamoji Akademinės tarybos veikloje – tai kvalifikaciniai reikalavimai dėstytojams ir tyrėjams tiek konkurso į pareigas, tiek atestacijos metu. Būtent Akademinė taryba tvirtina šiuos reikalavimus. O, kaip žinia, tinkamas, kompetentingas akademinis personalas yra bene svarbiausia sąlyga studijų ir mokslo plėtrai, jos kokybei. Infrastruktūros klausimai per tvarų valdymą, projektines iniciatyvas šiais laikais gana kokybiškai užtikrinamas. Svarbu, kad tinkamas, argumentuotai suformuotas mokslo infrastruktūros poreikis ateitų iš tyrėjų. Taigi Akademinės tarybos atsakomybė, kartu su kolegijos direktoriaus komanda ir atitinkamais klausimais su kolegijos taryba, formuojant ir priimant sprendimus studijų ir mokslo srityse, yra labai didelė.
Kaip matote naujos kadencijos Akademinės tarybos darbą?
Vadovaujuosi paprasta taisykle valdyme – vienas ir be atitinkamų kompetencijų komandoje niekur nenueisi, kad ir kaip stengtumeisi. O jeigu šiek tiek ir nužygiuosi, kelias bus neilgas. Tad ir Akademinės tarybos veikloje svarbiausia kompetentinga komanda, kuri padės kryptingai ir kokybiškai siekti Akademinei tarybai keliamų tikslų, įgyvendinant bendrą kolegijos strategiją. Džiaugiuosi, kad jau turime suformuotą Akademinės tarybos valdymo komandą: pirmininko pavaduotoją Aušrą Arminienę, Studijų komiteto pirmininkę Gelminą Motiejūnę, Mokslo taikomosios veiklos ir meno komiteto pirmininkę – dr. Giedrę Jarienę, Valdymo ir kokybės komiteto pirmininką – dr. Tomą Makavecką. Taip pat turime ir puikią Akademinės tarybos sekretorę – Agnę Girininkaitę.
Labai tikiuosi naujos kadencijos Akademinės tarybos darbe to tikrai konstruktyvaus, atviro, kolegialaus ir proaktyvaus visų trijų valdymo organų bendro darbo. Daugelis sprendimų, kuriuos priima kolegijos taryba, grindžiami Akademinės tarybos nuomone, t. y. prieš „patenkant klausimui“ į Tarybą, jis turi būti apsvarstytas Akademinėje taryboje, kaip kolegijos strateginiai dokumentai, darbo užmokesčio tvarkos, kandidatų į kolegijos direktoriaus poziciją tinkamumas ir t.t. Šie trys valdymo organai turi itin glaudžiai dirbti priimant sprendimus tam, kad jau po nepilnų ketverių metų pasiektume ne tik koleginiam sektoriui keliamus minimalius kiekybinius reikalavimus, tokius kaip pilnu etatu dirbančių dėstytojų skaičius, atitinkamas mokslinės produkcijos lygis ir t.t., bet ir įgytume teisę tam tikrose mokslo kryptyse vykdyti profesinės magistrantūros studijas.
Ir dar vienas dalykas, kurį norisi akcentuoti naujos darbo kultūros formavime. Akademinė taryba nėra valdymo organas, sudarytas iš atskirų fakultetų narių, siekiant atstovauti fakultetinio lygmens interesus. Taip pat tai nėra ir profesinė sąjunga. Labai svarbu, kad ši Akademinė taryba matytų ir formuotų institucinio lygmens akademinius sprendimus, spręstų bendrus studijų ir mokslo reikalus, proaktyviai ir kokybiškai vedančius Kauno kolegiją į pažangą. Ir tikrai, deja, ne visada jie būna populiarūs. Tačiau toks yra valdymo organų darbas – tokių sąlygų sudarymas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas studijų ir mokslo kokybės lygis bei tolesnis jo vystymas. Sprendimai turi būti priimti vardan bendros kolegijos akademinės gerovės. Galiausiai, nuo to priklauso, kokią Kauno kolegiją sukursime visi kartu po ketverių metų. Taigi sveikinu naujai išrinktos Akademinės tarybos narius ir linkiu konstruktyvaus, atviro, kolegialaus ir proaktyvaus penkerių metų darbo.
Akademinės tarybos Studijų, Valdymo ir kokybės, Mokslo taikomosios ir meno veiklos komitetų pirmininkai dalinasi, kokie bus svarbiausi ateinančių 5-erių metų laikotarpio kiekvieno komiteto veiklos prioritetai.
Studijų komiteto pirmininkė Gelmina Motiejūnė:
Studijų komiteto veikla neabejotinai buvo, yra ir bus susijusi su kolegijos strateginių tikslų bei uždavinių įgyvendinimu. Komiteto veiklos prioritetais įvardinčiau: studijų programų paketo optimizavimą, studijų tarptautinį atvirumą ir tarpkryptiškumą, inovacijų į studijas diegimą, studijuojančių kūrybiškumo ir verslumo ugdymą. Tikėtina, kad 5-erių metų laikotarpis nulems ir studijų programų transformaciją, todėl komitetas turės veiklos ir šioje srityje. Nemažiau svarbu paminėti, kad komiteto veikla bus nukreipta į besimokančiųjų poreikius orientuotų studijų plėtojimą ir studijų prieinamumo užtikrinimą. Belieka palinkėti šios kadencijos Studijų komiteto nariams atsakingo, produktyvaus ir sėkmingo darbo.
Valdymo ir kokybės komiteto pirmininkas dr. Tomas Makaveckas:
Pagrindiniai Valdymo ir kokybės komiteto prioritetai penkeriems metams būtų šie: siekti Kauno kolegijos valdymo efektyvumo per procesų tobulinimą, užtikrinti kolegijos strateginės krypties nuoseklumą, aktyviai teikti pasiūlymus dėl Kauno kolegijos vizijos, misijos, veiklos prioritetų ir strateginio plano. Nemažiau svarbus prioritetas yra studijų kokybės vystymas, tobulinant vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, optimizuojant studijų programų paketą tiek kokybės, tiek rentabilumo aspektu. Per ateinančių penkerių metų kadenciją, komitetas turėtų svariai prisidėti prie personalo rezultatyvumo didinimo, ypatingą dėmesį skiriant dėstytojų ir tyrėjų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų, atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos svarstymo, žmogiškųjų išteklių politikos klausimų sprendimo.
Mokslo taikomosios ir meno veiklos komiteto pirmininkė dr. Giedrė Jarienė:
Mokslo taikomosios ir meno veiklos komiteto laukia intensyvūs, kūrybingi ir suteikiantys naujų galimybių ateinantys penkeri metai. Suformuotos Kauno kolegijos naujos tyrėjų komandos pagal naujai patvirtintus reikalavimus. Planuojamos, gryninamos Kauno kolegijos prioritetinių mokslo ir meno tyrimų kryptys. Vertinamojo vieneto strategijos rengimas bei tvirtinimas. Formuojami tarpkryptiniai, kaip ir tarptautiniai tyrimai, laukia jų vystymas ir plėtra. Mokslo programų rengimas bei tvirtinimas. Pradedame darbą nuo labai svarbaus tyrėjams aprašo atnaujinimo ir tvirtinimo: Taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos valdymo aprašo.
