Įsivaizduokite vietas, kur istorija ne tik pasakojama, bet ir jaučiama – kur fortų tylą prakalbina bendruomenės, o senų plytų sienos tampa gyvų pasakojimų fonu. Tokios erdvės nėra vien turistiniai maršrutai – tai emocijų, bendruomenės ir tvarumo simfonija, žmonių kuriama patirtis, kurioje susitinka autentiškumas ir prasmingos istorijos. Būtent ši idėja lydėjo rugsėjo 25 d. Kauno tvirtovės IV forte vykusį tradiciškai Verslo fakulteto Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros organizuojamą Turizmo forumą 2025, kuriame diskutuota, kaip tokios iniciatyvos transformuoja vietinį turizmą.

Vietos iniciatyvos: nuo fortų iki bendruomenių jėgos

VŠĮ „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius Egidijus Bagdonas Turizmo forume 2025 pristatė, kaip iš savanoriškos iniciatyvos gimęs projektas per kelerius metus virto realiu miesto traukos objektu. Jo teigimu, dar prieš dešimtmetį daugelis fortų buvo apleisti, virtę garažais ar net gyvulių laikymo vietomis, tačiau bendruomenės entuziazmas, talkos ir istorikų įsitraukimas leido žingsnis po žingsnio atgaivinti ketvirtą fortą bei kitus objektus.

„Mes parodėme, kad ne visada reikia milijoninių investicijų – kartais užtenka grindų, langų, šildymo, kad erdvė taptų gyva ir pritaikyta edukacijai bei renginiams“, – sakė Bagdonas. Šiandien čia jau vyksta festivaliai, rekonstrukcijų renginiai, atsiranda galimybių apgyvendinti atvykstančius svečius, o artimiausia vizija – ekspozicija apie fortifikacijos istoriją ir gynybinį paveldą. Pasak Bagdono, tai pavyzdys, kaip vietos iniciatyva gali tapti tvariu turizmo produktu, kuris sujungia istoriją, bendruomeniškumą ir ekonominę naudą.,

Muziejai ir patirtis: istorija gyvai

Kai vietos iniciatyvos sėkmingai atgaivina istorines erdves, kitas iššūkis – užpildyti jas prasmingu turiniu. Konkretų pavyzdį, kaip muziejinis turinys transformuojamas į prasmingas, lankytoją įtraukiančias patirtis, pristatė IX forto muziejaus parodų kuratorė Eglė Pietarytė.

Ji pabrėžė, kad jautrios temos, tokios kaip holokaustas, gali būti pristatomos ne tik kaip faktai ar sausos istorijos, bet kaip gyvos patirtys, sujungiančios grožį, emociją ir istorinį kontekstą.

„Esu pasakotoja, o ne gidas – jeigu turime įdomias istorijas, jas pasakoju taip, kad lankytojas pajustų prasmę“, – sakė Pietarytė. Taip pat ji pabrėžė, kad muziejus labai laukia jaunų žmonių idėjų ir iniciatyvų: menininkų bei kultūros kūrėjų projektai padeda įgyvendinti net ir kuklias, bet prasmingas idėjas, o finansavimas dažnai prieinamas, jei tik idėja yra stipri. IX forto muziejus taip pat siekia suburti jaunus specialistus ir bendruomenę, kad edukacinės programos taptų ne tik informatyvios, bet ir emocingai paveikios, leidžiančios lankytojui patirti istoriją iš arti ir praktiškai įsijungti į tvaraus turizmo transformaciją.

Tamsusis turizmas: faktai, emocijos ir iššūkiai

Būtent šių istorinių erdvių jautrumas ir emocinio įspūdžio kūrimas tapo pagrindu gilesnei forumo diskusijai apie tamsųjį turizmą, kuris apjungia skaudžiais įvykiais pažymėtą paveldą.

Kauno kolegijos dėstytojas, tamsiojo turizmo ekspertas Martynas Radzevičius forume akcentavo, kad tamsusis turizmas – tai ne vien liūdni faktai ar skaudūs istorijos epizodai. Tai gyvos patirtys, leidžiančios lankytojams ne tik sužinoti faktus, bet ir juos išgyventi. Tokios vietos kaip Aušvicas ar Devintas fortas tampa edukacinėmis erdvėmis, kuriose svarbiausia – kurti prasmingą emocinį įspūdį.

Ši kryptis reikalauja subtilaus balanso tarp edukacijos, pagarbos aukoms ir lankytojų įtraukimo. Jei to nesilaikoma, patirtis gali virsti paviršutiniška pramoga. Tamsusis turizmas gali tapti stipriu traukos produktu, jungiančiu istoriją, emocijas ir šiuolaikinį poreikį patirti – tai esminis posūkis nuo sausų faktų perteikimo link įspūdžių ekonomikos, leidžiantis praeities atminimą išlaikyti gyvą ir aktualų.

Autentiškumas ir bendruomenės įtaka turizmo produktams

Bendruomenės įsitraukimas yra esminė tvaraus turizmo varomoji jėga, renginio dieną pabrėžė Neringa Čemerienė, Kupiškio rajono projektų veiklų vadovė. Ji pateikė Antašavos bendruomenės pavyzdį, kur vietos istorijos, paveldas ir net lenkų kulinarinis paveldas – Švento Hiacinto Jackaus pyragėliai – tampa turistiniu produktu, praturtintu emocija ir autentiškumu. „Žmogus, pamatęs tokį jautrų kūrinį ir žinodamas, kad tai tikra, ateina, ir nori sugrįžti dar kartą“, – teigė pranešėja.

N. Čemerienė pabrėžė, kad sėkmingam produktui svarbiausia ne didelės investicijos, o istorija ir autentiškumas. Vietinės iniciatyvos leidžia kurti darbo vietas, burti smulkiuosius verslus, amatininkus ir gastronomijos kūrėjus, tuo pačiu pritraukiant lankytojus ne tik iš didžiųjų miestų, bet ir iš aplinkinių regionų, o strateginė geografinė padėtis suteikia papildomą pranašumą. Pyragėlių pavyzdys iliustruoja, kaip net iš pirmo žvilgsnio su vieta nesusijęs objektas, per pasakojimą ir bendruomenės įsitraukimą, tampa gyvu, ekonomiškai tvariu ir unikalios patirties produktu.

Šis požiūris į bendruomenę kaip turizmo varomąją jėgą įrodo, kad net nedideli miesteliai ar vienkiemiai gali tapti gyvybingu traukos centru, jei geba išnaudoti savo istoriją, autentiškumą ir strateginę vietos padėtį.

Kauno turizmo transformacija: proveržis ir autentiškos patirtys

Všį „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius renginio metu kalbėjo apie miesto turizmo transformaciją – nuo „tranzito taško“, kuriame keliautojai tik sustodavo pakeliui, iki vietos, pritraukiančios turistus, ieškančius autentiškos kultūrinės patirties.  Pasak jo, turizmo sektorius sparčiai auga ir prisideda prie miesto ekonomikos: turistai, nakvojantys Kaune bent vieną naktį, kasmet generuoja apie 80 mln. eurų pajamų, o vidutinė vieno turisto išlaidų suma siekia 200 eurų per parą. Kaunas taip pat tampa eksperimentų aikštele naujoms idėjoms – svarbiausia yra kurti unikalų naratyvą ir pasakoti istorijas, kurios pritrauktų lankytojus ir leistų kultūriniams objektams, tokiems kaip Art Deco muziejus, tapti finansiškai savarankiškiems.

„Turizmo produktas yra konkurencingas tik tada, kai mes patys tikime savo istorijomis ir jas mylime. Nes jei ne mes jas kursime, tai padarys kiti – dažnai ne mūsų naudai“, – pabrėžė jis. VšĮ „Kaunas IN“ vadovas kvietė jaunimą ne tik patirti miesto naujoves, bet ir kurti idėjas, testuoti turizmo iniciatyvas, jungtis prie startuolių ekosistemos ir galvoti globaliai – Kaunas tampa bandomąja aikštele pasaulinėms inovacijoms, atveriančia naujas galimybes tiek miestui, tiek gyventojams.

Rugsėjo 25 d. vykęs Turizmo forumas 2025 priminė, kad tikrasis tvaraus turizmo variklis yra žmonės ir bendruomenės, gebančios suteikti vietai naują gyvybę ir prasmę. Ši transformacija – tai dvejopas posūkis: sausus faktus keičia emocinis išgyvenimas, o masinis lankymas užleidžia vietą autentiškiems vietos pasakojimams. Iš forumo išsinešėme aiškią žinią: kiekvienas gali tapti savo vietos ambasadoriumi – gilintis į istoriją, puoselėti jos autentiškumą ir unikalumą bei skleisti šią patirtį kitiems per prasmingą ir įtraukiantį pasakojimą.