Kaip gimsta idėjos, kai sprendimai privalo veikti greičiau nei abejonės? Atsakymo į šį klausimą balandžio 9–11 dienomis ieškojo daugiau nei 200 studentų, dėstytojų ir tarptautinių svečių, susirinkusių į Kauno kolegijoje vykusias „ideaPoint“ kūrybines dirbtuves.

Šios dirbtuvės – tarptautinės savaitės „Building Resilience and Networks for the Digital Future“ dalis. Dalyviai dirbo keturiose srityse: tvarumo, duomenų valdymo, tarptautinio bendradarbiavimo ir psichologinės gerovės stiprinimo. Dirbtuvių pagrindu tapo dizaino mąstymo metodika, kuri yra inovacijų kūrimo procesas, kilęs iš Stanfordo universiteto, plačiai taikomas technologijų, verslo bei švietimo srityse. Pasirinkta  metodika grindžiama giliu vartotojų poreikių supratimu, kūrybiniu idėjų generavimu, sprendimų prototipavimu, testavimu realiose situacijose. Tokia struktūra leido dalyviams nuosekliai analizuoti aktualias problemas, kuriant įgyvendinamus sprendimus.

Kūrybinių dirbtuvių metu dalyvius lydėjo fasilitatorė Dovilė Gaižauskienė, dalyvaujamojo dizaino ekspertė, inovacijų konsultantė ir Performatyvaus dizaino asociacijos įkūrėja. Pasitelkdama ilgametę patirtį kūrybinių procesų valdymo ir dizaino metodikų taikymo srityje, ji padėjo dalyviams išlaisvinti kūrybinį mąstymą, skatindama ieškoti netradicinių sprendimų riboto laiko sąlygomis.

„Svarbūs pokyčiai gali ir turi prasidėti nuo manęs ir mano komandos. Trumpalaikiai kūrybiniai eksperimentai leidžia patirti mažas pergales ir stiprina pasitikėjimą savimi“, – sako D. Gaižauskienė. Kalbėdama apie kūrybiškumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, ji pažymi: „Kūrybiškumas, tai būdas išlikti optimistams šiais neramiais laikais, būdas judėti į priekį ir telkti žmones aplink save kuriant pozityvesnę ateitį.“ Anot D. Gaižauskienės, kūrybiškumas nėra įgimtas talentas, o gebėjimas, kurį galima kryptingai lavinti: „Kūrybiškumas tikrai gali būti lavinamas. Tam reikia nuolatinio smalsumo, naujų patirčių ir sąmoningo savęs įtraukimo į nepažįstamas situacijas.“

Dirbtuvių procesams taip pat vadovavo patyrusios fasilitatorės iš Tamperės taikomųjų mokslų universiteto (TAMK, Suomija) – Tiina Koskiranta ir Kaisa Kokko. TAMK yra vienas didžiausių taikomųjų mokslų universitetų Suomijoje, garsėjantis stipriomis verslumo ugdymo programomis, inovacijų skatinimu ir glaudžiu bendradarbiavimu su verslo sektoriumi. Universitetas aktyviai prisideda prie startuolių ekosistemų vystymo ir kuria praktinio mokymo modelius, padedančius studentams įgauti realias verslo kūrimo patirtis.

Tiina Koskiranta – verslumo ugdymo ekspertė, turinti daugiau nei 20 metų patirtį aukštajame moksle, inovacijų ekosistemų kūrime ir tarptautinių projektų valdyme. Kaisa Kokko – žmogiškųjų išteklių vystymo ir komandų koučingo specialistė, padedanti organizacijoms kurti inovatyvius produktus ir stiprinti klientų orientaciją. „Kaip patyrusioms fasilitatorėms, mums buvo teigiama staigmena matyti, kaip motyvuotai ir entuziastingai komandos priėmė dizaino mąstymo metodiką. Studentų ir darbuotojų derinys komandose puikiai pasiteisino“, – sako T. Koskiranta ir K. Kokko.

Finalinę dieną dirbtuves vainikavo pristatymai, kurių metu net 11 komandų pademonstravo savo kurtas idėjas auditorijai. Dalyvių projektai atspindėjo platų temų spektrą, buvo siūlomos inovatyvios platformos studentams su negalia, skatinančios mokymosi prieinamumą, kuriamos programėlės, padedančios suvaldyti skaitmeninį išsiblaškymą ir stiprinti produktyvumą, modeliuojami pasauliniai mokslinių tyrimų tinklai, palengvinantys tarptautinį bendradarbiavimą, vystomos idėjos, kaip pasitelkus gamtos terapiją pagerinti karo pabėgėlių emocinę gerovę.

Kūrybiškumas atsispindėjo tiek temų pasirinkime, tiek sprendimų įgyvendinimo būduose nuo dirbtiniu intelektu paremtų asmeninių asistentų iki socialinių iniciatyvų, stiprinančių bendruomeniškumą skirtingose visuomenės grupėse. Vertindama komandų darbą, Dovilė Gaižauskienė pažymėjo, kad net esant laiko spaudimui, dalyviai gebėjo peržengti abstrakčius iššūkius bei sukurti asmeniškai prasmingus sprendimus. „Procesas reikalavo greitų sprendimų, kas galėjo kai kuriems būti iššūkis, tačiau matėsi, kad komandos sugebėjo pereiti nuo abstrakčių iššūkių prie asmeniškai svarbių idėjų“, – sako D. Gaižauskienė.

Renginį apibendrindama, Verslumo ir kūrybiškumo centro „ideaPoint“ vadovė Goda Kacilevičiūtė pabrėžė kūrybiškumo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje: „Galime pasidžiaugti, kad Kauno kolegijos renginiuose vis didesnis dėmesys skiriamas kūrybiškumui, įrankiui, kuris ne tik padeda prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio, bet ir padeda jį formuoti, atveria naujus kelius. Tikime, kad kūrybiškumas nėra atsitiktinis impulsas, tai nuolatinis procesas, kurį galima išmokti suvaldyti, todėl taip atkakliai jį diegiame savo studentams. Džiugu, kad šį kartą savo patirtimi galėjome pasidalinti ne tik su savo bendruomene – darbuotojais ir studentais, bet ir su užsienio partneriais, kurie tikino namo išsivežantys naudingas pažintis, naujus metodus ir įkvėpimą.“