Kauno kolegijos Medicinos fakultetas(KK MF), kurio tradicijos siekia 1920 m. profesoriaus Prano Mažylio įkurtos gailestingųjų seserų mokyklos laikus, pasižymi šiuolaikiniu studijų procesu, aukštos kvalifikacijos dėstytojais, darbščiais motyvuotais studentais ir gabiais absolventais.

Šiuo metu Medicinos fakultete studijuoja 1400 studentų, vykdoma trylika studijų programų. Kasmet išleidžiama apie 500 absolventų.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytoja, docentė  dr. Rūta Petereit, Gydytoja dietologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos,  Dietologų draugijos prezidentė

Smagu konstatuoti – dietų bumas jau praeina. Vis labiau įsisąmoninama, kad dietos suteikia trumpalaikius rezultatus ar net yra žalingos, o norimus pokyčius garantuoja sveikos mitybos įgūdžiai. Ar tai atspindi ir specialistų poreikis: Kauno kolegijos dietetikos studijos tapo itin populiarios, specialistai – paklausūs?

Taip, iš tiesų dietistas – perspektyvi specialybė. Nors visuomenė ir nelabai apie tai žino. Tačiau žmonės tampa sąmoningesni ir ieško specialistų, kurie galėtų profesionaliai padėti. Iš tiesų mes, gydytojai, turime šviesti žmones, bet jie taip pat turi žinoti, kad Lietuvoje tai gali daryti gydytojai dietologai, dietistai, visuomenės sveikatos specialistai ir gyvensenos medicinos specialistai. Būtent visi minėtieji medikai galėtų teikti sveikatai palankios mitybos ir gyvensenos rekomendacijas. Dabar gi konsultuoja mitybos klausimais ar žarsto patarimus bet kas, pradedant mitybos specialistais, sporto treneriais, baigiant keleto valandų kursus baigusiais ar  nuotoliniu būdu kursus išklaususiais piliečiais. Lietuvoje mitybos specialisto profesijos nėra. Deja, pastarieji neturi tokių žinių, kurias yra įgiję gydytojai dietologai ar dietistai. Ir labai gaila, kad šiuo metu gana populiaru kreiptis būtent į tokius sveikos mitybos propaguotojus. Žmonės turi būti labai budrūs, atsakingai pasirinkti specialistus, į kuriuos nori kreiptis patarimų, žinoti jų kvalifikaciją bei specializaciją. Iš tiesų nepakanka išklausyti keleto valandų kursą apie mitybą ir teikti vadinamosios sveikatai palankios mitybos rekomendacijas.

Gydytojas dietologas yra baigęs pagrindines medicinos studijas (6 metai) ir dietologijos rezidentūrą (3 metai). Dietistai nėra gydytojai, juos rengia kolegijos (studijos trunka 3 metus) ir jie puikiai išmano, kas yra sveika, subalansuota, visavertė mityba. Tai žmonės, kurių galima klausti, jie gali sudaryti mitybos ir maitinimosi planus, yra tarsi gydytojų dietologų padėjėjai, galintys dirbti ir savarankiškai sporto klubuose, vaikų darželiuose, mokyklos, sanatorijose, visuomenės sveikatos biuruose ir t. t

Sveika mityba – ne vien maistas. Tinkamai maitindamiesi galime įgyti daugiau energijos, susigrąžinti sveikatą arba pasitarnauti, kad ji būtų gera. Gal disponuojate naujausių tyrimų, kaip koreliuoja mityba su organizmo sveikata, duomenimis?

Svarbiausias veiksnys yra gyvenimo būdas, turime ne tik orientuotis į subalansuota visavertę mitybą, bet svarbu atitinkamas fizinis aktyvumas, streso (emocijų) valdymas bei kokybiškas miegas. Lėtinių ligų priežastys įvairios, tačiau jeigu žmogus nepropaguoja sveiko gyvenimo būdo, tai tikimybė, kad po dešimt ir daugiau metų pradės varginti lėtinės ligos, išlieka didesnė.

Ne tik mityba, bet ir pats gyvenimo būdas lemia lėtinių ligų riziką. Reikia įsisąmoninti, jeigu mes kasdien nesilaikome pagrindinių maisto medžiagų rekomenduojamo paros normos, tai yra baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio, negauname jų pakankamai, tokios mitybos klaidos neišryškėja čia ir dabar. Jos pasireiškia lėtinėmis ligomis maždaug po 10–15 netaisyklingai gyventų gyvenimo metų. Svarbus yra ne tik tinkamas, subalansuotas visavertės mitybos sudėtinių dalių santykis, bet ir atitinkamas fizinis krūvis. Daugelis turbūt žino kasdienę fizinio aktyvumo normą – nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių arba kasdien bent pusvalandį aktyviau pajudėti. Taip pat būtina atsižvelgti ir į miego kokybę bei streso valdymą. Žmogaus organizmas kasdien patiria daug streso, todėl nuo mažų dienų – pradedant net nuo kūdikystės iki pensinio amžiaus turime išmokti valdyti stresą ir siekti geros miego kokybės. Poilsis, kokybiškas naktinis miegas yra labai svarbus mūsų sveikatai. Būna situacijų, kai jaunuoliai lyg ir tinkamai ilsisi, sportuoja, palaiko fizinę būklę, bet netaisyklingai maitinasi. Dėl to gali pasireikšti rimtomis sveikatos problemomis, sutrikti endokrininė funkcija, lytinių hormonų pusiausvyra ir kt. Tad iš savo patirties galiu teigti, kad visi gyvenimo būdo komponentai turi būti suderinti, subalansuoti ir veikti kartu.

Kelias iki sveikos gyvensenos ir mitybos gali būti sunkus ir nežadantis greitų rezultatų. Kai kurie klaidingai įsivaizduoja, kad sveikai maitintis – labai sudėtinga. Kas padėtų įveikti nuovargį ir skepsį kelyje link sveikos mitybos?

Subalansuota visavertė sveikatai palanki mityba ne tik užtikrina gerą sveikatą, pagerina nuotaiką, aktyvina mąstymą, bet gali sumažinti stresą ir padidinti darbo našumą ir gyvybingumąJ. O dažniausiai užsinorime vienokio ar kitokio maisto dėl to, kad praleidome pagrindinį valgymą arba patyrėme stresą😊

Vis dėlto dažnai, net ir siekiant teigiamų pokyčių mityboje, linkstama į kraštutinumus: varžome save įvairiais draudimais, skirstome maistą į gerą ir blogą, demonizuojame kai kuriuos produktus arba – atvirkščiai – tam tikrus garbiname. Kokias klaidos dažniausiai daromos, pradėjus eiti link sveikos mitybos?

Visų mitų nepaminėsiu, bet dažniausiai kalbama apie įvairias mono dietas. Žmogus nori greitų rezultatų, tad ima laikytis kopūstų, daržovių sriubos, grikių, kiaušinių ir pan. dietų. Deja, tokių dietų didžiausia klaida yra ta, jog trūksta įvairovės. Kai siekiama greitų rezultatų (kūno svoris greitai mažėja skysčių ar raumenų netekimo sąskaita), organizmas patiria labai didelį stresą, išsibalansuoja alkio ir sotumo hormonai. Nors svarstyklės rodo teigiamą rezultatą, sveikatos išsaugojimo prasme tai yra blogai, ir aš, kaip gydytoja, visiškai nerekomenduoju to daryti. Populiariųjų dietų nerekomenduoja laikytis ir mano studentai dietistai.

Dar populiarios ir kitos dietos, kai vartojama daug baltymų (Atkinso ir kt.). Iki 20 proc. dienos racione baltymų siekiant sumažinti kūno svorį– labai gerai, nes iš tiesų jie yra statybinė ląstelių medžiaga. Tačiau dažniausiai laikomasi tokios dietos, kai iš dienos raciono visiškai išbraukiami angliavandeniai arba sumažinami iki 20 g per dieną, pamirštant, kad skaidulinės medžiagos, bent minimalus jų kiekis organizmui labai reikalingas, nes suteikia sotumą ir jos yra maistas gerosioms organizmo bakterijoms. Organizmui gaunant skaidulinių medžiagų išlaikoma gerųjų bakterijų pusiausvyra, gali išnyksti odos problemos, virškinamojo trakto sutrikimai, sumažėti kraujo spaudimas, blogojo cholesterolio kiekis, palengvėti alergijos simptomai ir pan. Taigi baltyminės dietos nerekomenduoju, nors ji ir garantuoja greitus lieknėjimo rezultatus, tačiau gali sukelti vidurių užkietėjimą, lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimus ir pan.

Dar yra gajus įsitikinimas, kad reikia valgyti labai mažai riebalų. Tačiau teiginys, kad riebalai yra žalingi ar kenksmingi, irgi yra blogas. Iš tiesų reikėtų riboti bloguosius, vadinamuosius transriebalus, kurie yra perdirbti ir jų gausu greitojo maisto produktuose, saldumynuose (pvz., spurgose, sausainiuose ir t. t.). Beje, prieš perkant ar valgant vertėtų pasidomėti ir sveikuoliškų kepinių sudėtimi, nes juose taip pat gali būti blogųjų riebalų – margarino. Kadangi jo struktūra aukštoje temperatūroje keičiasi, šis produktas nėra rekomenduojamas vartoti. Organizmui naudingas yra alyvuogių (rekomenduojamas tik geros kokybės – ne išspaudų), linų sėmenų, kanapių sėklų aliejus, avokadai ir riešutai. Tiesa, su pastaraisiais reikėtų elgtis atsargiai, nes per didelis riešutų kiekis taip pat gali sukelti tam tikrų virškinimo trakto problemų, alergijas. Kadangi riešutai ne tik maistingi, bet ir kaloringi, tai geriausia jais gardinti įvairius patiekalus ar rinktis užkandžiams, et ne daugiau kaip nedidelę saujelę per dieną. Na, o kalbant apie sočiuosius riebalus, pavyzdžiui, sviestą, nedideliais kiekiais jį vartoti galima, bet reikėtų atsižvelgti į žmogaus amžių. Vaikams leidžiamos didesnės normos, suaugusiesiems – vėlgi priklausomai nuo to, serga jie ar neserga tam tikromis ligomis. Mažais kiekiais (pavyzdžiui, arbatinis šaukštelis į košę) vartojamas sviestas tikrai nesukels sveikatos problemų. Suaugusiam žmogui bent du valgomi šaukštai per dieną gerųjų riebalų tikrai nepakenks.

Dažnai žmonės pasiklysta tarp įvairių dietų ir maisto produktų pasirinkimo, o čia gali padėti Kauno kolegijos studijas baigę dietistai.

Ką pasakytumėte toms merginoms ir moterims, kurios teturi vieną norą –  sulieknėti ir dažnai nesiklauso sveiko proto balso. Juk mityba gali būti ir žalojanti?

Kodėl žmogus pasirenka vienokį ar kitokį mitybos būdą arba kodėl atsisako vieno ar kito produkto? Yra labai daug įsitikinusių, kad turi elgtis vienaip ar kitaip, o dažniausiai renkasi du kraštutinumus – viską arba nieko, baltą arba juodą… O juk reikėtų savo gyvenimo būdą keisti laipsniškai… Blogai, kai staiga nusprendžia atsisakyti glitimo, bet jei nepajunta pokyčių – ima valgyti vien baltyminį maistą, jei ir tai nepadeda – renkasi dar kitą sprendimą… Toks šokinėjimas nuo vieno mitybos būdo prie kito per keletą metų sutrikdo sveikatos būklę, o tada jau bando ieško priežasčių, kodėl taip atsitiko. O kad prie tokios situacijos privedė netinkami sprendimai – nesusimąsto. Mat dažniausiai žmonės nori greitų rezultatų ir nuo vieno kraštutinumo eina prie kito. To nereikia. Keisti gyvenimo būdą reikėtų pamažu, ir tai nėra sunku.

Tik mūsų teisingos pastangos mokantis visavertės subalansuotos mitybos ir mitybos įpročių pasikeitimas yra sėkmės raktas pasiekti ir išlaikyti savo trokštamą svorį. Ilgalaikis svorio palaikymas yra tiesiogiai susijęs su subalansuotu pagrindinių maisto medžiagų suvartojimu ir taisyklingais mitybos įpročiais. Patys pirmieji žingneliai visai nesunkūs:

– Valgyti 3 pagrindinius valgymus (įskaitant pusryčius) ir 1 – 2 užkandžius per dieną priklausomai nuo dienotvarkės, įpročių ir t.t.

– Valgyti lėtai, daugiau 10 min., gerai sukramtyti maistą.

– Pasirinkti maistą mažomis porcijomis, kurias galima sutalpinti į delną.

– Suvalgyti ne mažiau 60 g baltymų per dieną (bent 2-3 kartus per dieną rinktis baltyminius maisto produktus – mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus). Baltymai labai svarbūs ne tik išlaikant kūno svorį, bet jie suteikia sotumą ir mažina potraukį saldumynams.

– Vengti saldumynų, tai yra žinoti kokie saldumynai yra galimi ir kokiais kada kiekiais jų galima suvalgyti, kad nejaustume kaltėsJ

– Rinktis ne per liesus maisto produktus, bet ir neriebiausius, nepamiršti, kad mūsų organizmui riebalai yra būtini.

– Gerti nekaloringus gėrimus (vandens ne mažiau 6 stiklines/d).

-Vengti valgyti ir gerti tuo pačiu metu. Geriausia atsigerti 15-20 min prieš valgį.

– Būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną.

– Užsirašyti ką valgote ar geriate. Tai padės save kontroliuoti ir grįžti prie įprastinio režimo.

– Registruoti savo kūno svorį bent kartą per mėnesį, bet ne dažniau nei kartą per savaitę.

Svarbiausia reikia išsiugdyti gerus sveikatos, darbo ir fizinės formos įpročius!!!Norėdami būti puikios fizinės ir psichinės sveikatos, kiekvieną dieną turėtume daryti tam tikrus dalykus, kurie padeda gyventi ilgai ir laimingai. Tad Jūsų uždavinys – išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir juos kartoti tol, kol taps įpročiu.

Daugelis jau išmoko galvoti, ką deda į burną. Tačiau kiti klausimai – kada valgau, kiek valgau, kur valgau, kaip valgau? – ne mažiau svarbūs?

Svarbiausia yra subalansuota visavertė mityba, kai organizmas gauna visų reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami atitinkamai pagal amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Svarbiausia įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Normaliai fizinei ir protinei žmogaus sveikatai yra pavojinga ir maisto stoka, ir perteklius. Rekomenduojama valgyti įvairų maistą, tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės, kad būtų užtikrinami organizmo poreikiai. Su gyvūninės kilmės maistu gauname visaverčių baltymų ir riebaluose tirpių vitaminų, o su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žinoma, kad pradedant kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą svarbu laikytis mitybos režimo, kurį apibrėžia pagrindiniai taisyklingo mitybos režimo principai ir taisyklės. Viena iš pagrindinių sveiko gyvenimo būdo taisyklių yra mitybos režimas, kuris apibūdinamas kaip valgymų skaičius per parą ir maisto paskirstymas atskirų valgymų metu. Kiek kartų per dieną maitintis, kad jaustumėmės energingai? Sveikas suaugęs žmogus per parą turi valgyti 3-5 kartus. Rekomenduojama valgyti mažiausiai tris ar keturis kartus per parą. Jei yra buvę virškinimo trakto negalavimų (pavyzdžiui, vargino gastroezofaginio refliukso simptomai – „kilo rūgštys“, kažkada buvo sunkumo jausmas ar skausmas duobutės srityje) rekomenduojama maitintis dažniau, tai yra penkis kartus per dieną. Pirmą kartą pavalgyti turime per tris valandas nuo prabudimo, o paskutinis valgymas – iki 19-20 val. Taip pat nepamiršti, kad valgyti reikia lėtai, gerai sukramtyti. Idealu, jei kiekvienas valgymas trunktų daugiau kaip 15 min. Lėtai valgant geriau maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama, taip pat alkio pojūtis išnyksta po 10–20 minučių nuo valgymo pradžios. Nepamiršti, kad tuos, kuriuos vargina dažnas alkis, geriau yra valgyti dažnai ir po mažiau, nes apetitą slopina dažnas valgymas mažomis porcijomis.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) suformulavo kelis pagrindinius sveikos mitybos principus: subalansuotumas, įvairumas, nuosaikumas. Priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, žmogus turi gauti optimalų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį ir santykį. Visgi, net ir būtinųjų maisto medžiagų nesaikingas vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Pvz., didelis suvartojamų baltymų kiekis kelia alergijų pavojų ir apsunkina inkstų funkcijos veiklą, gali būti žalingas sveikatai. Kadangi nei vienas produktas sudėtyje neturi visų reikalingų medžiagų, tad rekomenduojama vartoti įvairų maistą. Subalansuota visavertė mityba ne tik užtikrina gerą sveikatą, pagerina nuotaiką, aktyvina mąstymą, gali sumažinti stresą, bet ir padidina darbo našumą ir gyvybingumąJ. Tad mokykimės valgyti įvairų maistą, tačiau saikingaiJ.

Ar įmanoma suformuluoti pagrindines sveikos mitybos taisykles? Visai neseniai žinojome kitokią nei dabar sveikos mitybos piramidę. Ar tai reiškia, kad šioje srityje vis atsiranda naujovių?

Svarbiausia yra subalansuota visavertė mityba, kai organizmas gauna visų reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami atitinkamai pagal amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Svarbiausia įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Normaliai fizinei ir protinei žmogaus sveikatai yra pavojinga ir maisto stoka, ir perteklius. Rekomenduojama valgyti įvairų maistą, tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės, kad būtų užtikrinami organizmo poreikiai. Su gyvūninės kilmės maistu gauname visaverčių baltymų ir riebaluose tirpių vitaminų, o su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žinoma, kad pradedant kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą svarbu laikytis mitybos režimo, kurį apibrėžia pagrindiniai taisyklingo mitybos režimo principai ir taisyklės. Viena iš pagrindinių sveiko gyvenimo būdo taisyklių yra mitybos režimas, kuris apibūdinamas kaip valgymų skaičius per parą ir maisto paskirstymas atskirų valgymų metu. Kiek kartų per dieną maitintis, kad jaustumėmės energingai? Sveikas suaugęs žmogus per parą turi valgyti 3-5 kartus. Rekomenduojama valgyti mažiausiai tris ar keturis kartus per parą. Jei yra buvę virškinimo trakto negalavimų (pavyzdžiui, vargino gastroezofaginio refliukso simptomai – „kilo rūgštys“, kažkada buvo sunkumo jausmas ar skausmas duobutės srityje) rekomenduojama maitintis dažniau, tai yra penkis kartus per dieną. Pirmą kartą pavalgyti turime per tris valandas nuo prabudimo, o paskutinis valgymas – iki 19-20 val. Taip pat nepamiršti, kad valgyti reikia lėtai, gerai sukramtyti. Idealu, jei kiekvienas valgymas trunktų daugiau kaip 15 min. Lėtai valgant geriau maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama, taip pat alkio pojūtis išnyksta po 10–20 minučių nuo valgymo pradžios. Nepamiršti, kad tuos, kuriuos vargina dažnas alkis, geriau yra valgyti dažnai ir po mažiau, nes apetitą slopina dažnas valgymas mažomis porcijomis.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) suformulavo kelis pagrindinius sveikos mitybos principus: subalansuotumas, įvairumas, nuosaikumas. Priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, žmogus turi gauti optimalų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį ir santykį. Visgi, net ir būtinųjų maisto medžiagų nesaikingas vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Pvz., didelis suvartojamų baltymų kiekis kelia alergijų pavojų ir apsunkina inkstų funkcijos veiklą, gali būti žalingas sveikatai. Kadangi nei vienas produktas sudėtyje neturi visų reikalingų medžiagų, tad rekomenduojama vartoti įvairų maistą. Subalansuota visavertė mityba ne tik užtikrina gerą sveikatą, pagerina nuotaiką, aktyvina mąstymą, gali sumažinti stresą, bet ir padidina darbo našumą ir gyvybingumąJ. Tad mokykimės valgyti įvairų maistą, tačiau saikingaiJ.

Vienas pastarojo meto atradimas – protarpinis badavimas. Ar jis tinka visiems? Kaip nesupainioti moksliniu pagrindu atsiradusių rekomendacijų paisyti nevalgymo periodų su patogumo siekiu, pvz., nekeisti mitybos įpročių?

Man nepatinka žodis protarpinio badavimo terminas, gal geriau būtų sakyti protarpinis valgymas, nes būtent valgome protarpiais. Šie principai visgi moksliškai pagrįsti. Protarpinio badavimo principas – valgyti šviesiu paros metu. Tyrimai tai patvirtina, kad nutukimu ar cukriniu diabetu sergantys žmonėms rekomenduojama maitintis tris kartus šviesiuoju paros metu, tačiau tik retas tai pritaiko kasdienybėje. Labai dažnai nieko nenorintys keisti gyvenime žmonės prisitaiko protarpinį badavimą, nevalgo pusryčių, o didžiausią maisto kiekį suvalgo vakarais.

Protarpinis badavimas išpopuliarėjo, nes nereikia atsisakyti savo mėgstamų maisto produktų, mažinti porcijų, principas kuo ilgesnis tarpas tarp dviejų paros valgymų. Optimalus variantas 16 val.pertrauka, kai kurie renkasi 14 ar 12 valandų.

Aš rekomenduoju minimalų 12 val. nevalgymo tarpą, pavyzdžiui, vakarienė 19 val., o pusryčiai ne anksčiau 7 val. ryto. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir kitos taisyklės yra svarbios – koks porcijos dydis, kas toje porcijoje – tik visuma gali duoti rezultatus. „Turime laikytis ir bendrų mitybos principų, net ir nevalgant 12-16 valandų reikia atskirti tris pagrindinius valgymus, gerai išsimiegoti, nes kitaip kankins alkis, svyruos gliukozės kiekis kraujyje. Reikia būti fiziškai aktyviems, o valgyti lėtai ir mažais kasniais.“ Jei žmogus valgo daug ir nesubalansuoto maisto, jokio rezultato nesimatys. Net jei žmogus nevalgo 16 valandų, bet valgo nesveiką maistą likusias 8, svoris nekris.

Visgi, badavimą reiktų laikyti procesu, kai oragnizmas visiškai negauna maistinių medžiagų. Jei gauna mažiau maisto negu įprasta, tai yra dalinis badavimas. Aiųku, kad žmogus gali be maisto išbūti ir 15 parų, tačiau moksliškai pagrįsta medicina badu nieko negydo. O dar pasitaiko atvejų, kai badu siūloma gydyti ir sunkias ligas.

Šiandieną konstatuojame didžiulę bėdą – vaikų antsvorį ir nutukimą. Ką privaloma žinoti tėvams? Ar šiandieniniai tėveliai supranta, kad norint padėti vaikui, sergančiam nutukimu, į mitybos įpročių keitimą turi įsitraukti visa šeima?

Šiuolaikiniai tėvai turėtų žinoti, kad didesnis nei rekomenduojamas vaiko svoris signalizuoja apie būtinybę skirti dėmesį vaiko gyvensenai ir jo psichologinei būsenai. Vaiko svoriui ir jo augimo dinamikai įtaką turi biologiniai veiksniai – paveldimumas, esami vaiko miego, maitinimosi ir fizinio aktyvumo įpročiai, vaiko gebėjimas priimti įvairius patyrimus ir išgyvenimus, suaugusių tėvystės įgūdžių kokybė, emocinė aplinka šeimoje, patiriamo streso ir teigiamų išgyvenimų pusiausvyra.

Tėveliai turėtų suprasti, kad įprastas stereotipinis požiūris, kad vaikas valgo per daug, yra ne tik nenaudingas, bet ribojantis vaiko gebėjimą sukurti tinkamą santykį su savo kūnu ir džiaugtis maisto teikiamu malonumu. Maisto kiekis ir jo kokybė – svarbi gyvensenos sudedamoji. Tačiau, maisto apribojimas ir fizinio krūvio didinimas  – nėra sveikatai palankūs būdai mažinti vaiko svorį. Vaikas yra augantis organizmas, todėl jo maisto medžiagų poreikis iki pat penkiolikos metų nuolat didėja. Todėl antsvorį ar nutukimą turintį vaiką auginantiems tėveliams rekomenduoju mokytis užtikrinti pakankamą maisto kiekį ir maisto medžiagų balansą.  Sveika ir subalansuota mityba svarbi kiekvienam. Todėl neabejotinai, kad sveika vaiko gyvensena prasideda nuo pačių tėvų gebėjimo užtikrinti savo tinkamus pasirinkimus ir ugdyti vaiko supratimą apie tai, kodėl rūpintis savimi yra svarbu.

Klausimai dekanui , gydytojui gastroenterologui Juliui Dovydaičiui.

Per visuomenę ritasi „sveikatos banga“. Žiniasklaidoje kone kasdien pasirodo vis naujų rekomendacijų, susijusių su sveika mityba. Tačiau suabejoti tokių paslaugų profesionalumu verčia ir šių specialistų išsilavinimas. Kuo skiriasi dietologas, dietistas ar mitybos specialistas? Kieno patarimais verta pasitikėti?

Gydytojas dietologas yra gydytpjas, baigęs šešerių metų medicinos studijas ir trejų (2023 m. – keturių) metų rezidentūrą. Gydytojas dietologas parenka tinkamą maisto racioną nutukimu, valgymo sutrikimais ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms.

Dietistas – tai neuniversitetinio aukštojo išsilavinimo specialistas. Galima sakyti yra gydytojo dietologo padėjėjas, jis gali kartu dirbti su gydytoju komandoje, rūpintis sergančiųjų žmonių maitinimosi plano parengimu. Dietistas neišrašo recepto, negali gydyti, tačiau gali ir turi prižiūrėti kaip vyksta gydymosi procesas ir vykdomi gydytojo nurodymai.

Savarankiškai dietistai gali dirbti vaikų darželiuose, mokyklose, globos įstaigose, parengti maitinimosi planus sveikiems žmonėms. Jie taip pat gali rengti paskaitas, seminarus sveikiems žmonėms, duoti tam tikrus patarimus profilaktinio maitinimosi klausimais.

Mitybos specialistas yra žmogus, kuris domisi maistu, skaito įvairius staripsnius, galbūt turi kursų baigimo sertifikatą, tačiau neturi medicininio išsilavinimo.

Taigi gydytojas dietologas ir dietistas – tai specialybės, o mitybos specialistas – pomėgio apibūdinimas. Mitybos specialistu gali vadintis kas tik nori.

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas – lyderiaujančių gretose. Praktiškos ir inovacijomis grįstos studijos – pagrindinis Kauno kolegijos 2021–2025 metų strategijos akcentas. Kaip sekasi šioje studijų programoje derinti dvi svarbias siekiamybes: suteikti tvirtą teorinių žinių pagrindą ir maksimaliai išlavinti praktinius įgūdžius, kurie leistų jauniems specialistams įsilieti į darbo rinką? Kokie nauji iššūkiai kyla rengiant dietetikos specialistus?

Kodėl svarbu ir tikslinga rinktis dietetikos studijas ir tai daryti Kauno kolegijoje?

Privalumas: reali darbo aplinka

Profesinės veiklos praktikos  atliekamos dietisto paslaugas teikiančiose visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos priežiūrą, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, socialinės globos, rūpybos, ugdymo institucijose, kūno kultūros ir sporto centruose, reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybinėse ir privačiose maitinimosi, visuomenės sveikatos priežiūros institucijose ir kt., priklausomai nuo profesinės veiklos praktikos pobūdžio, vadovaujant praktikos vadovui (mentoriui) ir konsultuojant praktikos vadovui dėstytojui.

Privalumas: gebėjimas konsultuoti

Dietistas, įgijęs medicininių ir maisto ruošimo žinių, gebės vykdyti maitinimo ir maitinimosi priežiūrą, sudaryti maitinimo programas, konsultuoti ir teikti tinkamos mitybos rekomendacijas įvairaus amžiaus žmonių grupėms, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, socialinę ir kultūrinę aplinką.

Privalumas: patirtis užsienyje

Studentai skatinami įgyti tarptautinės patirties, renkantis dalines studijas ar praktiką užsienyje pagal studentų mainų programas. Dažniausiai studentai išnaudoja galimybes išvykti į Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų, Turkijos, Estijos, Bulgarijos įstaigas ar aukštąsias mokyklas.

Kokios karjeros galimybės laukia dietetikos absolventų?

Absolventai galės dirbti pirminio, antrinio, tretinio lygio asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, sanatorinio gydymo įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos priežiūrą ir reabilitaciją, įvairaus amžiaus sveikų ir neįgalių žmonių socialinės globos, rūpybos, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo institucijose, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kūno kultūros ir sporto centruose, privačiose asmens sveikatos priežiūros maitinimosi institucijose, valstybinėse ir privačiose viešojo maitinimo įstaigose.

Absolventai gali siekti studijų rezultatų įskaitymo, jei nori studijuoti pagal universitetines pirmosios pakopos studijų programas. Baigę papildomas studijas arba įvykdę kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus, turi teisę stoti į antrosios pakopos magistrantūros studijas Lietuvos (LSMU – Maisto mokslas, Visuomenės sveikatos vadyba, Gyvensenos medicina, Taikomoji visuomenės sveikata; LSU – Fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikata, KTU – Maisto mokslas ir mityba, KU – papildoma ir alternatyvioji medicina, Visuomenės sveikatos ugdymas, VU – Visuomenės sveikata) ar užsienio universitetuose.

 

 

 

Geriau ką nors daryti, nei nieko neveikti. Prieš kreipdamasis į „mitybos specialistą“ pasidomėti specialisto kvalifikacija. Kiekvienas žmogus turėtų gerai apsvarstyti, kaip jis gyvena, kaip elgiasi, ką daro blogai, ir išgirdęs rekomendacijas įsitikinti, ar jos tikrai nepakenks sveikatai. Žinoti, tai dar nereiškia daryti, reikia įgūdžius tobulinti. Ir labai svarbu pasitikrinti, ar turimos žinios yra teisingos, žinoti, iš ko jos gautos. Patikima informacija bus laikoma gauta iš rimtus mokslus baigusių licencijuotų specialistų, o ne iš turinčiųjų keleto valandų kursų pažymėjimus…