Kauno kolegijos Medicinos fakultetas š. m. rugsėjo 22 d. nuotoliniu būdu organizavo tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Health, Environment and Sustainable Development: Interdisciplinary Approach HESDIA 2022“. Konferencija skirta suburti tyrėjus ir praktikus, besidominčius medicinos, visuomenės sveikatos, sveikatos ir socialinės priežiūros bei švietimo tyrimais ir inovacijomis bei pasidalinti turimomis žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis. Ši konferencija organizuojama jau ketvirtąjį kartą. Pirmoji HESDIA konferencija įvyko 2016 m.

Nuotoliniu būdu organizuotoje konferencijoje buvo aptartos visuomenės sveikatos, biomedicininių ir biotechnologijų tyrimų, švietimo ir profesinės aplinkos tyrimų aktualijos. Iš viso konferencijoje pristatyti 39 pranešimai.

Konferencijoje dalyvavo arti šimto dalyvių, tarp pranešėjų ir kitų renginio dalyvių buvo svečių iš Izraelio, Vokietijos, Belgijos, Graikijos, Olandijos, Suomijos, Jordanijos, Ispanijos, Austrijos, Latvijos, Estijos ir kai kurių kitų šalių. „Tai rodo, kad temos ir aktualijos, kurias keliame, yra svarbios ne tik organizaciniu ar nacionaliniu lygmeniu, bet ir tarptautinei tyrėjų bei praktikų bendruomenei“, – konferencijos įžanginėje dalyje pasidžiaugė konferencijos moderatorė, Medicinos fakulteto prodekanė dr. Lijana Navickienė.

Konferenciją šiltais sveikinimo žodžiais atidarė Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis, linkėdamas dalyviams įdomių pranešimų ir turiningų diskusijų.

Plenarinėje konferencijos dalyje skaityti trys pranešimai. Sharon Gidron Peskin, autentiško bendravimo ir viešojo kalbėjimo ekspertė bei aktorė iš Izraelio, interaktyviame, dalyvius įtraukiančiame pranešime dalijosi patirtimi, kaip valdyti ir sumažinti scenos baimę, atkreipė dėmesį į kūno, emocijų reikšmę viešajame kalbėjime, aptarė pristatymų ruošimo ir pateikimo auditorijai esminius aspektus. Antroji pranešėja dr. Gisela Immich, gamta grįstų terapijų, tame tarpe ir miško terapijos, ekspertė, visuomenės sveikatos ir sveikatos paslaugų tyrimų vadovė iš Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto Vokietijoje, aptarė miško terapijos sampratą, miško maudynių teikiamą naudą emocinei sveikatai ir bendram žmogaus sveikatinimui, pristatė miško terapijos tema vykdytus projektus ir tyrimus bei mokslo duomenimis grįstą šios terapijos poveikį žmogaus psichologinei, fiziologinei sveikatai bei kognityvinėms funkcijoms. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Socialinio darbo katedros docentė bei Jonavos rajono socialinių paslaugų centro vadovė Valentina Demidenko aptarė priverstinės migracijos keliamus iššūkius, socialinės pagalbos imigrantams teikimo aspektus, atkreipdama dėmesį į socialinių darbuotojų funkcijas ne tik teikti paramą siekiant užtikrinti bazinius imigrantų poreikius, bet ir prisiimti švietimo, konsultavimo funkcijas padedant imigrantams įgyti naujų socialinių įgūdžių, reikalingų sėkmingai integracijai svetimoje šalyje. Pranešėja pabrėžė, kad minėtų funkcijų atlikimui reikalingas tinkamas specialistų parengimas bei pristatė patirtinio ugdymo metodo integravimo į socialinių darbuotojų rengimo programas svarbą.

Pasibaigus plenariniam posėdžiui, 4 darbo sekcijose buvo diskutuojama į sveiką visuomenę orientuotos tvarios plėtros klausimais, kuriuos nagrinėjos socialinių, medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų atstovai. Tyrėjai dalijosi atliktų tyrimų rezultatais, įžvalgomis, pristatė įvairių tarptautinių projektų veiklas.

Visuomenės sveikatos ir inovacijų tematikai buvo skirtos dvi atskiros darbo sekcijos. Šiose sekcijose aptarti įvairaus pobūdžio tyrimai bei jų rezultatai. Vienoje šių sekcijų diskutuotos tėvų žinios apie pirmą pagalbą susižeidus vaikui, ikimokyklinio amžiaus vaikų skausmo mažinimo būdai teikiant pirminę pagalbą, pristatyti Covid-19 laikotarpiu pradėti naudoti gimdančių moterų skausmo mažinimo nemedicininiai metodai, aptarti tarptautinio projekto „Villages on the Move Go“ metu vykdytos atvejo studijos rezultatai, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims su intelekto negalia aspektai, tinkamos mitybos teikiama nauda sprendžiant sveikatos problemas, moterų kosmetikos naudojimo aspektai, pristatytas Estijoje atliktas tyrimas apie ligoninės žalios aplinkos naudą, aptarti tyrimo apie slaugytojų požiūrį į mirštančius pacientus rezultatai, diskutuoti atlikto tyrimo apie maisto papildo poveikį moterų veido odos parametrams atsižvelgiant į gyvensenos įpročius rezultatai.

Kitoje visuomenės sveikatai ir inovacijoms skirtoje sekcijoje didesnė dalis pranešimų buvo skirti reabilitacijos klausimams – dalyviai diskutavo skaitmeninės reabilitacijos tarpdisciplininiu požiūriu aspektus, aptarė kompiuterizuotų darbo vietų ergonomikos klausimus, reabilitacijos prieinamumą senyvo amžiaus žmonėms, demencija sergančių pacientų reabilitaciją pasitelkiant gyvūnus bei jos poveikį, aptarė vyresnio amžiaus tinklinio žaidėjų apšilimo metodus, vaikų su negaliomis sensorinės integracijos sunkumus. Taip pat aptarta mirštamumo dinamika Europoje COVID-19 pandemijos metu.

Trečioji darbo sekcija buvo skirta pristatyti biomedicinius ir biotechnologinius tyrimus, grįstus šiuolaikiais technologijos mokslų laimėjimais ir tyrėjų atliktų tyrimų rezultatais. Pristatyti pranešimai apie individualių mitybos poreikių užtikrinimą gaminant inovatyvius maisto produktus 3D spausdinimo technologijomis, apie naudingiausias savybes turinčias žolių arbatas, naujų formų vaistų gaminimo technologijas, maisto papildų efektyvumo tyrimo rezultatus, cirkadinio mitybos ritmo aspektus, blakstienų erkių tyrimus, bakterijų atsparumo antibiotikams tyrimus, radiodažnio katerių pažeidimus skirtingų audinių zonoms bei fiksuotų dozių vaistų išrašymo praktikas Latvijoje širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.

Švietimo ir profesinės aplinkos tyrimų darbo sekcijoje buvo aptartos tarprofesinio tapatumo formavimo strategijos, simuliacinių metodų naudojimas padedant sveikatos priežiūros studentams išmokti kalbėti su pasientais apie savižudybes, diskutuoti virtualių studijų kokybės klausimai, slaugytojų profesinėje veikloje patiriami iššūkiai, pristatyti Lietuvoje atliktos atvejo studijos apie burnos sveikatos specialistų patiriamą mobingą rezultatai, diskutuotos daugiakultūrinio ir daugiaprofesinio mokymosi patirtys asmeniniam bei profesiniam tobulėjimui, dalyviai supažindinti su Cost programos galimybėmis finansuojant jaunųjų tyrėjų veiklas.

Konferencijos pabaigoje sekcijų moderatoriai Emilija Strimaitytė, dr. Rasa Tamulienė, dr. Giedrė Jarienė ir Alina apibendrino sekcijose vykusį darbą, atkreipdamos dėmesį į tarpinstitucinio bei tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę vykdant mokslinius tyrimus ir projektines veiklas.

Atsisveikindama su konferencijos dalyviais, prodekanė dr. Lijana Navickienė dėkojo visiems už aktyvumą ir įdomias diskusijas bei išsakė lūkestį į kas dveji metai organizuojamą HESDIA konferenciją dalyvius pakviesti 2024 m.