Kauno kolegijos Medicinos fakultetas š. m. rugsėjo 26 d. organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Health, Environment and Sustainable Development: Interdisciplinary Approach HESDIA 2024“. Konferencija organizuota jau penktąjį kartą. Pirmoji HESDIA konferencija įvyko 2016 m.
HESDIA konferencijos tematika pasižymi tarpdiscipliniškumu. „Šia konferencija siekiame suburti mokslininkus, tyrėjus, praktikus, dėstytojus ir visus, kurie domisi sveikatos, biomedicinos, sveikatos priežiūros tvarumo tyrimų aktualijomis, pasidalyti naujausiais pasiekimais, mokslinių tyrimų rezultatais, praktine patirtimi ir aptarti problemas iš įvairių perspektyvų, kurios gali suteikti platesnių ir gilesnių įžvalgų tolesniems tyrimams ir praktikoms“, – konferencijos įžanginėje dalyje pastebėjo konferencijos moderatorė, Medicinos fakulteto prodekanė studijoms dr. Lijana Navickienė.
Konferencijoje dalyvavo daugiau nei pusšimtis dalyvių. „Džiaugiamės, kad konferencijoje gvildenamos temos aktualios tiek tyrėjams ir praktikams iš įvairių Lietuvos institucijų, tiek iš užsienio šalių. Šiais metais tarp pranešėjų ir kitų renginio dalyvių konferencijoje dalyvauja svečiai iš Norvegijos, Švedijos, Olandijos, Suomijos, Čekijos, Latvijos, Estijos“, – pažymėjo konferencijos organizacinio komiteto narė Reabilitacijos katedros vedėja Milda Gintilienė.
HESDIA konferencijos dalyvius šiltai pasveikino Kauno kolegijos pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė linkėdama turiningų, įdomių pranešimų, atviro bendravimo, rezultatyvių diskusijų.
Plenarinėje konferencijos dalyje pristatyti trys pranešimai. Hans Martin Kunnikoff, VID specializuoto universiteto docentas (Stavangeris, Norvegija) savo pranešime dalijosi patirtimi, įgyta įgyvendinant daugiadisciplininį projektą, kuris skirtas studentų „minkštųjų“ gebėjimų ir įgūdžių tobulinimui taikant inovatyvius studijų metodus. Įtraukiančiu pranešimu tyrėjas pademonstravo, kaip virtualios realybės metodo pagalba sukurtos simuliacijos bei scenarijai gali būtų sėkmingai integruoti į studijų turinį bei prisidėti prie studentų mokymosi motyvacijos, aktyvesnio įsitraukimo į studijavimo procesus bei bendros studijų kokybės didinimo.
Pranešėja dr. Aileen Bergström, docentė iš Karolinska instituto (Švedija), pristatė „reablement“ konceptą, kaip novatorišką metodą, skirtą padėti pagyvenusiems žmonėms gyventi savo namų aplinkoje, skatinant jų aktyvumą, sveikatą ir gerovę. Pranešime gvildenami klausimai ypač aktualūs sprendžiant senstančios visuomenės keliamus iššūkius, siekiant užtikrinti tinkamą, veiksmingą ir tvarią senyvo amžiaus asmenų įtrauktį ir visavertį funkcionavimą socialiniame ir ekonominiame gyvenime.
Trečiąjį pranešimą plenarinėje konferencijos dalyje pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos katedros profesorius dr. Gvidas Urbonas. Pranešimas skirtas etiniams dirbtinio intelekto panaudojimo sveikatos priežiūros srityje aspektams aptarti. Pranešėjas, pateikdamas tyrimais ir praktika grįstų pavyzdžių, aptarė gana plačias dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes teikiant sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas, pavyzdžiui, DI turi didžiulį potencialą gerinant pacientų diagnozės tikslumą ir greitumą. Tuo pačiu profesorius atkreipė dėmesį į keliamas DI rizikas ir pavojus, pavyzdžiui, teisinę atsakomybę, akcentavo pagrindinius DI naudojimo medicinoje principus.
Pasibaigus plenariniam posėdžiui mokslinės diskusijos persikėlė į 4 darbo sekcijas, kuriose diskutuota įvairiomis su sveikata susijusios temomis, į sveiką visuomenę orientuotos tvarios plėtros klausimais, dalintasi atliktų tyrimų rezultatais, įžvalgomis, pristatytos įvairių tarptautinių projektų veiklos.
Visuomenės sveikatos ir profesinės aplinkos tyrimų sekcijoje pranešėjai aptarė sveikatos priežiūros sistemoje patiriamus iššūkius: nuo psichikos sveikatos gydymo naujovių iki aplinkos veiksnių vaidmens nėštumo metu, nuo sporto traumų iki sveikatos priežiūros atsparumo pasaulinių pandemijų akivaizdoje. Diskusijos dalyviai pabrėžė visapusiškų, tvarių ir novatoriškų sprendimų poreikį siekiant užtikrinti geresnius sveikatos priežiūros rezultatus visose amžiaus grupėse ir sveikatos priežiūros sektoriuose.
Antroji darbo sekcija skirta aptarti biomedicinius ir biotechnologinius tyrimus, grįstus šiuolaikiais technologijos mokslų laimėjimais ir tyrėjų atliktų tyrimų rezultatais. Diskutuota apie rūkymo poveikį jaunų, fiziškai aktyvių suaugusių žmonių kvėpavimo takams, daugiausia dėmesio skiriant tam, kaip rūkymas blogina plaučių funkciją net ir aktyviems žmonėms. Aptartas globalizacijos vaidmuo diabeto plitimui, analizuota mitybos įpročių svarba odos būklei, pristatyti augalų lapų ekstraktų antimikrobinio aktyvumo tyrimų rezultatai, atskleidę natūralių produktų potencialą kovojant su bakterijomis. Pranešėjai taip pat aptarė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų žinias apie maisto papildus ir jų vartojimą, daugiausia dėmesio skiriant informuotumui ir vartojimo įpročiams. Pristatyta patentų analizė, skirta skatinti kūrybiškumą kuriant maisto produktus ir didinti inovacijas maisto pramonėje. Aptartas augalų ekstraktų antioksidacinio aktyvumo ir laisvųjų radikalų neutralizavimo vaidmuo pabrėžiant jų svarbą oksidacinio streso mažinimui. Pristatyti tyrimo apie lūpų dažų mikrobinį užterštumą rezultatai, kelti klausimai dėl kosmetikos gaminių saugos. Analizuoti kraujyje susidariusių elementų pokyčiai naudojant antioksidacinių savybių turintį x papildą.
Trečioje darbo sekcijoje aptarti įvairūs sveikatos priežiūros mokymo, kompetencijų ir asmens gerovės aspektai. Diskutuota apie tvarumą kaip būsimą kompetenciją sveikatos priežiūros srityje, pabrėžtas didėjantis tvarios praktikos šiame sektoriuje poreikis. Analizuoti pagrindiniai veiksniai, formuojantys sveikatos priežiūros studentų profesinę kompetenciją. Pristatyti projekto „Equal Treatment“ rezultatai išryškinant skaitmeninių kompetencijų ir raštingumo svarbą sveikatos priežiūros srityje. Aptartas nuotolinio mokymų poveikis sveikatos priežiūros studentų ir darbuotojų profesinėms kompetencijoms, patvirtinantis e. mokymosi vertę ugdant įgūdžius. Pranešime apie psichosocialinius rizikos veiksnius ir streso raišką kolegijų studentams nagrinėti stresoriai, turintys įtakos studentų psichikos sveikatai. Diskusijose apie gyvenimo kokybę ir burnos sveikatą bei mitybą ir jos ryšį su burnos sveikata daugiausia dėmesio skirta burnos higienos ir mitybos svarbai bendrai asmens gerovei. Pranešime apie vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, reabilitaciją Lietuvoje analizuota pusiausvyra tarp mokslo pažangos ir teisinių pagrindų, užtikrinant veiksmingą šių pacientų priežiūrą.
Ketvirtoji darbo sekcija skirta burnos sveikatos tyrimams. Pranešimuose nagrinėti įvairūs burnos sveikatos aspektai, daugiausia dėmesio skiriant burnos higienos, elgsenos ir švietimo klausimams. Pristatyta burnos diskomforto dvimatė sąvoka, apimanti tiek psichologinį, tiek fizinį diskomfortą, pabrėžiant holistinį poveikį asmenims. Aptartas dantų formos vertinimas naudojant rentgenografinius vaizdus ir kiekybinei analizei skirtą programą „Shape Ver.1.3“. Pristatytas Indonezijos translyčių asmenų burnos higienos elgsenos ir diskomforto tyrimas atskleidžiant unikalius šiai grupei kylančius iššūkius. Analizuoti nėščiųjų burnos sveikatos priežiūros ypatumai pabrėžiant burnos higienistų žinių ir įgūdžių svarbą atliepiant specifinius šios tikslinės grupės poreikius. Pristatyta programa „Bocas Sanas Holanda-Maimón“ kaip iniciatyva, padedanti per švietimą užtikrinti geresnę moksleivių burnos higienos savikontrolę. Aptartas tyrimas apie vaikų (ne)norą valytis dantis, išryškinant burnos priežiūros elgsenos, tėvų žinių ir motyvavimo būdų skirtumus.
Konferencijos pabaigoje atsisveikindama ir dėkodama dalyviams už aktyvumą bei įdomias diskusijas ir įžvalgas prodekanė studijoms dr. Lijana Navickienė kvietė tyrėjus ir dėstytojus tęsti bendradarbiavimą, dalintis žiniomis ir patirtimis vykdant aktualius tyrimus bei išsakė lūkestį visus pamatyti HESDIA konferencijoje po dviejų metų.
