2023 m. balandžio 24-28 dienomis Kauno kolegijos Medicinos fakulteto odontologinės priežiūros ir kineziterapijos studentės Denisa Valiūtė, Monika Janušauskaitė, Vaiva Klemkaitė, Aistė Bukantaitė bei dėstytoja Vaiva Kazlauskaitė dalyvavo Rygos P. Stradinio universiteto Raudonojo kryžiaus medicinos kolegijos (angl. Red Cross Medical College of Riga Stradins university) organizuotame BIP (angl. Blended intensive programme) renginyje „Skaitmeninė sveikata“ (angl. Digital Health).

Skaitmeninė sveikata – nauja galimybė studentams, dėstytojams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitiems specialistams plėstis paslaugų sferoje, užtikrinant saugesnes ir prieinamesnes paslaugas, naudojant informacines technologijas. Šiuolaikiniame pasaulyje naujausios technologijos panaudojamos ir medicinos srityje, palengvinant paslaugų registraciją, valdymą, reklamos ir informacijos apie pacientus bei pacientų sveikatą kaupimą, dalinimąsi tarp specialistų ir įstaigų.

Dėstytoja V. Kazlauskaitė pasakoja, jog Rygos universitete paskaitų ir užsiėmimų metu lektoriai dalinosi žiniomis ir praktika kaip kuriamos elektroninės sveikatos sistemos, kokios patirtys JAV, Europoje, Baltijos šalyse. Kokius duomenis renka, registruoja, kokia analizė atliekama, koks grįžtamasis ryšys su pacientais, kaip ja dalinasi specialistai, dirbantys skirtingose sveikatos įstaigose.

Daug dėmesio buvo skirta sveikatos sutrikimų prevencijai – kaip greičiau pasiekti specialistus, kaip greičiau ir saugiau pacientui suteikti paslaugą. Taip pat skaitomos paskaitos, kaip galima surinkti ir susisteminti informaciją apie sveikatą nuotoliniu būdu, naudojant išmaniuosius skaitmeninius telefonus, laikrodžius ir kitus įrenginius. Kaip šią informaciją būtų galima sisteminti ir ja dalintis su gydytojais, reabilitacijos, burnos priežiūros, laboratorinės diagnostikos specialistais, vaistininkais.

BIP susitikimo metu studentai kūrė skaitmeninių projektų ir produktų prototipus, kuriuos būtų galima pritaikyti sveikatos priežiūros įstaigose ar pacientų sveikatai pagerinti. Projekto metu buvo išsakytos naujos idėjos – skaitmeniniai batai, skaitmeninės apyrankės, naujos programėlės, kurios gali fiksuoti kraujo spaudimo, pulso, temperatūros kitimus, parodyti kaip kinta gliukozės kiekis ar kitų cheminių elementų lygis kraujyje, persiųsti duomenis specialistams ir sulaukti rekomendacijų. Studentai modeliavo skaitmeninius produktus, kurie galėtų priminti kada gerti vaistus ar kokius kremus naudoti, kada pasidaryti laboratorinius tyrimus ir pan. Sukurti nauji skaitmeniniai produktai reikalautų didelių investicijų, tad studentai sukūrė visą „strategiją“ kaip pritraukti verslo įmones, kaip reklamuoti, kaip apjungti skirtingas verslo ir visuomenės sveikatos įstaigas. Be to, studentai sukūrė galimą programą, kokią informaciją turi surinkti gydymo įstaigos specialistai (rekomenduota net ruošti naujus specialistus), kaip gautą informaciją sisteminti, kokiais „pjūviais“ analizuoti, suteikti grįžtamąjį ryšį pacientui, paaiškinti ką daryti, išrašyti vaistus ar pakviesti kuo skubiau atvykti į gydymo įstaigą.

Diskutuojant apie bendravimą ir duomenų rinkimą nuotoliu buvo atrasta daug privalumų, pvz.: lengvesnis paslaugų gavimas žmonėms turintiems judėjimo sutrikimus, pacientų laiko taupymas ir pan.

Diskutuojant kyla ir aspektai, kuriuos būtina apgalvoti, pvz.: asmens duomenų konfidencialumo išsaugojimas ir duomenų apsauga, tad visą savaitę studentės mokėsi ir diskutavo, kurie duomenys gali būti šifruoti, kurie gali būti atviri, aiškinosi kas yra asmens duomenų konfidencialumas ir kaip jį užtikrinti.

Paskaitų metu buvo pristatoma ir bendros skaitmeninės sveikatos priežiūros rinkos kūrimas ir skaitmeniniai pokyčiai. Svarbu suprasti, kad naujausių technologijų dėka, esant poreikiui sveikatos duomenys būtų pasiekiami visada, nesvarbu kurioje šalyje ar žemyne yra pacientas, o žinant ligos istoriją ar kokius vaistus vartoja – daug lengviau suteiktų pagalbą.

Skaitmeninė rinka sparčiai vystosi, daug informacijos internetinėse erdvėse, tad dirbtuvių (angl. workshop) metu studentės bandė sužinoti ir surasti kokia informacija patikima, kuria informacija galima naudotis, kaip ją sisteminti ir rasti tinkamą, kaip pritaikyti pacientų, sveikatos priežiūros įstaigų darbui, kaip pagerinti, palengvinti personalo darbą.

Dėstytoja pastebi, kad BIP gauta informacija naudinga kuriant studentų mokymo modulius ir keičiant paskaitų bei užsiėmimų turinį. Žinios pritaikomos mokinant studentus kaip išnaudoti skaitmeninės ir e-sveikatos galimybes, pradedant laiko planavimu, informacijos apie pacientų nusiskundimus, ligų rinkimo ir sisteminimo galimybes, baigiant profilaktinių, sveikatinimo programų kūrimo ir pateikimo pacientams galimybėmis.

Studentai džiaugiasi, kad BIP renginio metu užmegztos naujos pažintys su kitų šalių aukštųjų mokyklų studentais ir dėstytojais. Dalyvaudami bendruose projektuose, dirbtuvėse sužinojome kaip e-sveikata naudojama kitose šalyse, kokios skaitmeninės sveikatos galimybės pritaikomos ligoninėse, reabilitacijos, odontologijos centruose. Dėstytoja ir studentės pabrėžia, jog ši trumpa patirtis buvo įdomi ir naudinga, paskatinusi domėtis skaitmeninių galimybių pritaikymu mokant studentus, darant projektus ir teikiant pasiūlymus.