2021 m. lapkričio 3–5 d. Kauno kolegijoje Medicinos fakultete vyko nuotolinis kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų“. Ši neformaliojo švietimo programa, skirta sveikatos priežiūros specialistams, apėmė svarbiausius socialinius, psichologinius, medicininius, reabilitacinius vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, sveikatos išsaugojimo ir bendravimo-bendradarbiavimo aspektus.

Prodekanė doc. dr. Lijana Navickienė pristatė šio seminaro tikslą, skirtą pagilinti sveikatos priežiūros specialistų žinias apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Prodekanė teigė, kad mokymai labai svarbūs šiems specialistams, kurie savo žinias perduoda tėvams, auginantiems vaikus, turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų. „Patirtis rodo, kad ne visi tėvai iš karto supranta ir pripažįsta vaiko negalią, todėl sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo (ypač šeimos gydytojo, bendruomenės slaugytojo) yra ypač svarbus skatinant tėvus nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus”, – sako doc. dr. Lijana Navickienė. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistams kol kas trūksta informacijos apie bendravimą su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų bei jų tėvais. Šios grupės vaikai pasižymi specifiniais sveikatos iššūkiais, kuriuos lemia vaikų elgesys, netinkamas tėvų požiūris ir sveikatai palankių sąlygų nesudarymas vaiko namuose.

 Slaugos katedros doc. dr. Viktorija Piščalkienė skaitė savo pranešimą tema „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams, turintiems įvairiapusius raidos sutrikimus“. Pranešimo teminės kryptys apėmė: negalios fenomeną; autizmo spektro sutrikimų požymius; įtraukųjį bendravimą ir socialinę lygybę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kontekste; projektą „neGaliu“. Docentė apžvelgė autizmo spektro sutrikimus (ASS), raišką, raidą, priežastis bei tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus, emocinės savijautos iššūkius. „Kompleksiniai raidos sutrikimai pasireiškia kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio ypatumais“, – kalba doc. dr. Viktorija Piščalkienė.

Reabilitacijos katedros lektorė Evelina Lamsodienė seminaro metu kalbėjo apie „Vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusius raidos sutrikimus, savarankiškumo įgūdžių ugdymą“. Lektorė pranešime pristatė lengvą, vidutinį, sunkų, labai sunkų protinį atsilikimą. Taip pat pranešimo metu lektorė pasidalijo pratimais, padedančiais greitai nuraminti emocijas. „Emocinė krizė ar pykčio priepuolis dažniausiai yra susikaupusios įtampos išvada. Paprastai šią krizę sukelia tam tikras veiksnys, kurį gali būti sunku įžvelgti ir suprasti“, – sako lektorė Evelina Lamsodienė.

Sveikatos priežiūros specialistams apie vaikų, turinčių įvairiapusius raidos sutrikimus, lytinį brendimą pasakojo Slaugos katedros dėstytoja Jolanta Ulozienė. Lektorė aptarė asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, lytiškumo problemas,  lytinį švietimą, brendimą ir negalią bei kūno suvokimą. „Vaikų, turinčių negalią, raida vyksta pagal tuos pačius raidos dėsningumus, kaip ir normalaus vystymosi atveju. Sėkmingą raidą, negalią turintiems asmenims, gali tiesiogiai trukdyti funkciniai apribojimai arba netiesioginis tyčinis ar netyčinis socialinis atskyrimas bei ugdymo stoka“, – pasakoja dėstytoja Jolanta Ulozienė.

„Šie kursai ypatingai naudingi sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistams, kadangi juos išklausę dalyviai mokės: ugdyti vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, savarankiškumo įgūdžius; vertinti ir kurti saugias aplinkas vaikų namuose ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose; atlikti vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, burnos higieną; atpažinti ir padėti tėvams spręsti vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, mitybos problemas; atpažinti ir padėti tėvams spręsti vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, fizinio aktyvumo problemas; atpažinti ir padėti tėvams spręsti vaikų ir paauglių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, lytinio brendimo problemas“, – kalbėjo tęstinių studijų vedėja Rasa Juozapavičienė.

Po kiekvieno pranešimo seminaro dalyviai buvo kviečiami į diskusiją. Diskusijos metu dalyviai galėjo užduoti lektoriams klausimus, pasidalyti savo patirtimi bei išsakyti nuomonę.