„Gerumas tai kalba, kurią kurtieji gali girdėti, o aklieji gali matyti“
(Markas Tvenas)

Artėjant Kalėdų šventėmis Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos namuose tarnyba“ jau 27 kartą kvietė Kauno miesto jaunimą į „Praktinio gerumo dienos“ akciją, kurios tikslas padėti seniems, vienišiems ir/ ar sergantiems asmenims pasiruošti šventėms.

Tradiciškai šiose akcijose, organizuojamose prieš didžiąsias šventes, dalyvauja Medicinos fakulteto Socialinio darbo studijų programos studentai, suburti dėstytojos Dainės Krasuckienės. Šiais metais prie jų prisijungė ergoterapijos bei kineziterapijos studijų programų pirmo kurso studentai.

Gruodžio 15 d. „Praktinio gerumo diena“ prasidėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje, kur 34 Medicinos fakulteto studentus – savanorius pasitiko Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas kunigas Kęstutis Rugevičius ir akcijos organizatorė, „Pagalbos namuose tarnybos“ vadovė Jūratė Matikovienė bei tarnybos darbuotojos.

Daugelis studentų, savanoriaujantys pirmą kartą, jautė nerimą ir dvejones, kurias išsklaidė jiems skirti šilti padrąsinantys kunigo žodžiai bei organizatorių patarimai kaip tinkamai elgtis bendraujant su lankomais senyvais asmenimis.

Gavę žemėlapius su jų laukiančių žmonių adresais bei valymo priemonių krepšelius, studentai pusdieniui išsiskirstė po Kauno miestą. Po pirmojo vizito, grįžo atgal į Prisikėlimo bažnyčią, kur laukė šilti pietūs. Pailsėję tęsė darbą: vieni, gavę naujus adresus iškeliavo tęsti veiklos, kitų laukė nauja užduotis- gaminti žvakes Ukrainos kariams ir jų šeimoms. Dienos pabaigoje, kaip padėka už skirtą laiką ir atliktus darbus, Romuvos kino teatre laukė filmo „Ten, kur gieda vėžiai“ seansas.

Diena skirta savanorystei prabėgo labai greitai, atnešė naujos patirties, bei paliko labai daug įspūdžių. Studentai pasakojo, jog vieni aplankyti asmenys laukė su vaišėmis ir džiaugėsi galimybe pabendrauti, pasidalinti prisiminimais, kiti – atsargiai vertino atėjusius, tikėjosi vien buitinės pagalbos darbams, kuriems padaryti nebeužtenka jėgų, tačiau palaipsniui jų skeptišką nuomonę, keitė nuoširdus, šiltas bendravimas.

Studentai vienbalsiai šią savo bendravimo patirtį apibendrino kaip reikalingą ir sėkmingą, padedančią mažinti atskirtį tarp jaunimo ir senyvo amžiaus žmonių, suteikiančią realią galimybę pažinti potencialią būsimų klientų grupę.

Dėstytojos Dainės Krasuckienės nuomone, kiek svarbi ši savanorystės metu įgyta patirtis ugdant būsimų specialistų vertybes byloja žodžiai iš studentų rašytų atsiliepimų :…„Patiko, nes prieš šventes jautiesi padaręs kažką gero, kas ir yra švenčių prasmė… Supratau, jog kartais man atrodantys nereikšmingi maži darbai, gali atnešti didelį džiaugsmo ir pilnatvės jausmą.. Tai ne vien fizinė pagalba, bet tuo pačiu ir emocinė parama kitiems, ir net pačiam sau.. Paprasta pagalba, o jauti, kad kažkam tai yra labai svarbu, žmonės, tau atsidėkoja plačia šypsena … Leidžia formuoti gerą nuomonę ir suvokimą, kad gyvename ne vieni, jog visada atsiras žmogus, kuris norės palaikyti, padėti, ir svarbiausia – išklausyti… Kitąmet tai pat dalyvausiu, nes padėti yra gera“.

Dalyvavimas gaminant žvakes, taip pat, buvo įdomi patirtis: „buvau girdėjusi, kad surinkinėjamos tuščios skardinės žvakių gamybai Ukrainos kariams, tačiau negalėdavau suprasti, kaip tos skardinės virsta žvakėmis…Buvo nepaprastai įdomu laikyti rankose savo pagamintą žvakę ir įsivaizduoti, kad ji gali išgelbėti kam nors gyvybę… Jausmas, jog tavo padarytas rankų darbas gali kažkam, net gyvybę išsaugoti yra nepakartojamas…“

Džiugina, jog studentai teigė, jog norėtų dalyvauti ir ateities akcijose bei kartu kvies prisijungti ir savo draugus. Tad tikėtina, kad vis daugiau studentų atras savanoriškos veiklos prasmingumą bei svarbą.