Meno terãpija, kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, viena psichoterapijos krypčių, apimanti metodus, kuriais žmogus skatinamas kurti, imtis meninės kūrybos (piešti, šokti, muzikuoti, vaidinti ir kita). Meno terapija yra taikoma vaikams su emociniais, socialiniais ir intelekto sutrikimais, asmenims sergantiems sunkiomis psichikos ligomis, depresija, neuroze, senjorams arba turintiems bendravimo problemų, taip pat sveikiems žmonėms, kurie turi polinkį į meninę veiklą, nori pažinti savo išgyvenimų turinį ir prasmę, ieško būdų, kaip tai išreikšti.

Šios terapijos tikslas yra sukurti ne vertingą kūrinį, bet per kūrybos procesą atrasti būdus saviraiškai ir savęs supratimui. Meno terapija padeda ugdyti savarankiškumą, interesus ir motyvaciją, asmeninę kompetenciją, gebėjimą suprasti ir toleruoti aplinkinius, konstruktyviai su jais bendrauti. Be jokių išankstinių nuostatų kurdamas žmogus gali išreikšti savo problemas ir mėginti jas įveikti.

Šių taikymo galimybių mokosi ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Ergoterapijos studijų programos studentai. O savo patirtomis emocijomis bei atrastais ar patobulintais įgūdžiais pasidalina Kūrybinių meno terapijų dalyko egzamine – parodoje, kur atskleidžia skirtingus meno terapijos priemonių taikymo, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius, tikslus.

Vienais atvejais tai kūrybinis procesas, kuris gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Kitais atvejais, pvz. vaikams – padeda praturtinti bendravimo įgūdžius, vaizduotę, gerinti smulkiąją motoriką, pažintinius gebėjimus. Svarbu tai, kad šiai terapijai nereikalingas talentas ar pasiruošimas, tai savęs išreiškimas.