Pasiilgę keliavimo, tarptautinės patirties ir bendravimo jauni žmonės iš 5 skirtingų šalių – Lietuvos, Turkijos, Čekijos, Ispanijos ir Rumunijos – susirinko į „Erasmus Youth Exchange“ projektą „TO oBEse OR NOT TO oBEse“ Aksarajuje, Turkijoje, kuriame dalyvavo 30 dalyvių. Pagrindinė projekto tema buvo apie nutukimą: pristatyta problema ir jos suvokimas visuomenėje, kalbėta apie teigiamų įpročių formavimą bei sveiką gyvenimo būdą. Šiame projekte dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Akušerijos studijų programos studentės Gabrielė Brajinskaitė ir Giedrė Kiržgalvytė bei Bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentės Milda Garliauskaitė ir Greta Grabauskaitė.

Kokiomis veiklomis užsiėmėte?

„Pirmąją projekto dieną atlikome vardo mokymosi ir apšilimo veiklas.  Sekančiomis dienomis vyko nutukimo problemos ir sveikos gyvensenos įpročių mokymai su profesoriais iš Aksarajaus universiteto. Vyko darbas tarptautinėse grupėse diskutuojant, maketuojant, kuriant. Buvo stengtasi atrasti įvairiausių metodų, galinčių prisidėti prie nutukimo problemos sprendimo. Vyko kultūriniai vakarai, kuriuose turėjome galimybę pristatyti Lietuvą. Buvo rodomi keli lietuviškų vaizdų filmukai „Youtube“ kanale. Pavaišinome kitataučius tikra lietuviška duona, midumi, saldainiais, namuose keptu šakočiu, grybukais bei gira. O kaip be lietuviškų tautinių šokių! Buvo sutrypsėtas ir „Dirižablis“, ir „Grečinikė“ – abejingų lietuviškiems šokiams neliko. Laisvu laiku aplankėme Kapadokijos regioną, garsėjantį įspūdingais oro balionais bei kalnuotu reljefu, o taip pat ir patį Aksarajaus miestą“, – įspūdžiais dalijasi G. Kiržgalvytė.

„Projekto eigoje turėjome labai daug įvairiausių kūrybinių veiklų bei užduočių, kuriose turimą bei įgautą teorija puikiai pritaikėme. Rengėme darbą, susijusį su projekto tema, kuriame aprašėme nutukimo ir viršsvorio situaciją Lietuvoje. Šiame darbe pristatėme ir savo mokymosi įstaigą. Minėjome, kad Kauno kolegijoje turime galimybę lankytis sporto salėje, kurioje gausu vietos sportuoti ir aktyviai leisti laiką. Taip pat turėjome užduočių, kurios lavino mūsų kūrybingumą, piešėme, spalvinome, diskutavome“, – prisimena M. Garliauskaitė.

Ar pavyko pakeliauti po Turkija?

„Taip, pavyko. Turėjome žygį į Ihlara slėnį, kuris atvėrė gražius ir įsimintinus Turkijos gamtos vaizdus. Turėjome galimybę aplankyti išlikusias bažnyčias / mečetes uolose. Taip pat nuvykome į UNESCO saugomą teritoriją – Kapadokiją. Ten pasitikome saulę skrendant oro balionu, iš viršaus gėrėjomės nepakartojamais gamtos vaizdais, kuriuos sukūrė prieš 3 milijonus metų išsiveržę ugnikalniai. Dėl veikiamo klimato susidarė uolos, primenančios įvairius statinius, minaretus. Užtrukome visą dieną (nuo 4:30 iki 19:30), tačiau matyti vaizdai ir gauti įspūdžiai buvo verti viso šito laiko“, – pasakoja G. Grabauskaitė.

Ką veikėte laisvu laiku?

„Laisvo laiko turėjome labai mažai, tačiau,  stengėmės jį išnaudoti produktyviai. Projekto organizatoriai rekomendavo pasidaryti miesto turą: aplankyti vietines mečetes, senąjį miesto universitetą, pasivaikščioti miesto gatvelėmis, kuriose gausu prekybininkų, paragauti vietinio maisto. Su projekto organizatoriais aplankėme gyvos muzikos klubą, ten visi drauge linksmai praleidome laiką. Taip pat laisvą laiką leisdavome ir su kitų šalių atstovais. Mokėmės vieni kitų kalbos, keitėmės kontaktais, susipažinome su kultūromis, tradicijomis, tradiciniu maistu“, –  prisimena studentė G. Grabauskaitė.

Kas labiausiai patiko?

„Labiausiai patiko atitrūkti nuo kasdienės rutinos, išeiti iš savo komforto zonos. Dalyvaudamos šiame projekte susipažinome su nuostabiais žmonėmis, bendraudami anglų kalbą ją dar labiau tobulinome. Patiko projekto idėja ir veiklos. Turėjome galimybę pažinti vieni kitus, skirtingas kultūras, pakeliauti po Turkiją, pamatyti ir susipažinti su vietiniais žmonėmis. Labai patiko aktyviai leisti laiką, labai daug vaikščiojom, sportavom, judėjom, todėl buvo nenuobodu“, – pasakoja M. Garliauskaitė.

Ar rekomenduotumėte kitiems studentams dalyvauti?

„Tėra vienintelis atsakymas – taip. Be jokių dvejonių. Vos tik esant galimybei, siūlau ja pasinaudoti, gailėtis nebus ko. Tokie projektai, kad ir trumpalaikiai, yra puiki galimybė susipažinti su naujais žmonėmis, nauja kultūra, aplankyti naują šalį. Jeigu galvojate, kad tokie projektai nėra skirti jums dėl kokios problemos, susijusios su užsienio kalba, klystate. Nėra ko bijoti išvažiuoti net ir nemokant tobulai anglų kalbos, tuo labiau, kai tokie projektai yra labiau paremti veiklomis nei nuolatiniu mokslinės informacijos pateikimu. Dalyvaujant veiklose, į kurias įtraukiami įvairių šalių atstovai, tenka pabuvoti tiek su geriau, tiek su prasčiau anglų kalbą mokančiais žmonėmis, tačiau tai nėra problema. Kai yra šilta atmosfera, kai yra draugystė ir vieningumas, tos verbalinės kalbos net nelabai ir reikia. Todėl apibendrinus dar kartą pasikartosiu – dalyvauti  verta. Reikia nebijoti bandyti. Kas žino, gal kokio tokio projekto metu susirasite draugų visam gyvenimui“, – nepraleisti galimybės ir pasinaudoti proga dalyvauti tarptautiniuose projektuose ragina G. Brajinskaitė.