Glosofobija – viešojo kalbėjimo baimė arba stiprus nerimas, kylantis kalbant prieš auditoriją – priskiriama vienai dažniausių socialinių fobijų. Skirtingi tyrimai rodo, kad nuo 70 % iki 77 % žmonių tam tikru gyvenimo etapu patiria viešojo kalbėjimo nerimą ar diskomfortą. Ši baimė dažnai pradeda formuotis vaikystėje arba paauglystėje, ypač tais atvejais, kai individas patiria nesėkmingų ar psichologiškai neigiamų patirčių kalbėdamas prieš kitus. Nors glosofobija neretai suvokiama kaip normalaus nerimo tipas, ilgainiui ji gali tapti reikšmingu asmens augimo ir savirealizacijos barjeru.
Akademinėje ir profesinėje aplinkoje glosofobija pasireiškia mažesniu dalyvavimu diskusijose, vengimu pristatyti savo darbus ar idėjas, o tai savo ruožtu siejasi su žemesniu akademiniu pasiekimų lygiu, silpnesniu pasitikėjimu savimi bei aukštesniu bendru nerimo ir depresijos lygiu. Viešojo kalbėjimo įgūdžių trūkumas šiuo metu tampa vis aktualesne problema, kadangi tiek aukštajame moksle, tiek darbo rinkoje gebėjimas aiškiai ir įtikinamai komunikuoti laikomas esminiu profesinės sėkmės veiksniu. Nepaisant to, švietimo sistemos dažnai neturi tinkamų priemonių glosofobijos prevencijai ir įveikai. Tyrimai rodo, kad daugelis pedagogų neturi pakankamai žinių, metodinių gairių ar įrankių, leidžiančių atpažinti viešojo kalbėjimo baimę ir veiksmingai padėti ją patiriantiems asmenims.
Atsižvelgiant į šio reiškinio mastą ir reikšmę, būtina sistemingai kurti įrodymais grįstas, įtraukias programas, kurios skatintų savirefleksiją, praktinių įgūdžių ugdymą, pozityvų grįžtamąjį ryšį ir palaikančią aplinką. Siekiant šių tikslų, 2024 m. pabaigoje pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas SpeakEASE, kurį vykdo partneriai iš Bulgarijos, Ispanijos, Slovėnijos, Italijos ir Lietuvos. Lietuvoje projektą koordinuoja Kauno kolegijos Medicinos fakultetas.
Projekto tikslas – skatinti komunikacinį raštingumą ir viešojo kalbėjimo gebėjimus, aktualius įvairaus amžiaus žmonėms, ypač studentams ir jaunimui, kurie dažnai susiduria su šia baime intensyvios akademinės ar profesinės socializacijos laikotarpiu. Siekiama ne tik įgalinti asmenis įveikti glosofobiją, bet ir sukurti tvarią edukacinę ekosistemą, kurioje mokytojai, dėstytojai, mentoriai ar jaunimo darbuotojai būtų pasirengę atpažinti šią problemą ir taikyti veiksmingas intervencijas.
Projekto metu bus sukurti šie pagrindiniai rezultatai:
- Gerosios patirties vadovas pedagogams ir ugdytojams, apibendrinantis efektyviausius glosofobijos atpažinimo ir įveikos būdus;
- SPEAK mokymų programa, skirta specialistų gebėjimų stiprinimui ir praktinėms intervencijoms taikyti;
- Atvirieji švietimo ištekliai (OER) su interaktyviomis savipagalbos priemonėmis, skirtomis individualiam įgūdžių ugdymui.
Šio projekto pridėtinė vertė – tai ne tik praktinių įrankių sukūrimas, bet ir nuoseklaus požiūrio į glosofobijos problemą formavimas. Projektas prisidės prie psichologinio atsparumo stiprinimo bei ugdys pasitikėjimą savimi – kompetenciją, kuri yra esminė asmens augimui, saviraiškai ir visaverčiam dalyvavimui visuomenėje.
