Šiandien įvyko Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto organizuojama tarptautinė mokslinė studentų konferencija „Idėjų forumas“. XXI-oji konferencija sulaukė didelio svečių iš užsienio, o taip pat ir Lietuvos susidomėjimo bei Kauno kolegijos bendruomenės palaikymo.

Konferencijos plenariniam posėdžiui primininkavo Kalbų centro lektorius Edvinas Ignatavičius ir studentė Einita Naumavičiūtė. Sveikinimo žodį tarė Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė ir Mokslinio komiteto pirmininkė dr. Audronė Raškauskienė.

Plenarinis posėdis

Posėdį pradėjo dr. Daniel Stolfi, atstovaujantis Jungtinės Karalystės Londono Brunelio universitetą, pranešimu „Lėlė: objektas kaip vyksmo ir terapijos priemonė“. Dėstytojas supažindino klausytojus su būdais kaip lėlę galima naudoti terapiškai su skirtingais klientais, atsižvelgiant į daugelį klinikinių temų (kaip trauma, prisirišimas, praradimas, atsparumas ir kt.). Dr. D. Stolfi dalijosi, kad įkvėpimo savo terapiniam lėlių teatro darbui semiasi priešistoriniame akmens mene, kuris yra vienas iš pirmųjų žmogaus kūrybinės raiškos apraiškų ir stebina estetinių ir simbolinių savybių universalumu. „Manau, kad dramos terapijos kontekste kūrybinė raiška yra pagrindinis gydomasis kliento katalizatorius. Jam atsiskleisti gali padėti lėlė, kuri egzistuoja kaip negyvas objektas, tačiau atgyja per žmogaus manipuliavimą “, – teigė dr. Daniel Stolfi.

Konferencijos programą tęsė dr. Marijana Prodanovič, atstovaujanti Bosnijos ir Hercegovinos Sinergijos universitetą, su pranešimu „Kalbai jautrus mokymas ir bendravimas: svarbus kiekvienas žodis“. Dėstytoja akcentavo, kad jautri kalba neabejotinai užima labai svarbią vietą tarp veiksmų, kurių galime imtis siekdami skirtingų kultūrų, etninių grupių, lyčių, specialiųjų poreikių turinčių žmonių įvairovę priimti. Taip pat pabrėžė, kad turėtume ne tik būti atsargūs, bet ir numatyti padarinius ir niuansus bei išmanyti, kaip jautrią kalbą integruoti į kasdienį gyvenimą, kad išlaikytume savo reputaciją. „Vengime kitą asmenį įžeidžiančios kalbos, eufemizmų, prielaidų, būkime atsargūs su žargonu, metaforomis, akronimais, priimkime įvairovę: klauskime, domėkimės, mokykimės iš vieni kitų skirtingumo, kad išvengtume stereotipų“, –  klausytojams patarė dr. Marijana Prodanovič.

Pranešimu „Nuo nuorodų mieste iki auditorijos: lingvistinės aplinkos tyrinėjimas siekiant daugiakalbio supratimo“ plenarinį posėdį užbaigė dr. Lydia Mitits, atstovaujanti Graikijos Trakijos regiono Demokrito universitetą. Dėstytoja aptarė kaip miesto erdvėse randami įvairiomis kalbomis parašyti multimodaliniai tekstai gali būti analizuojami sociolingvistiniu ir taikomosios lingvistikos požiūriu bei kaip lingvistinė aplinka gali būti naudojama kaip tyrimo instrumentas ir turtingas duomenų šaltinis siekiant suprasti su daugiakalbystės praktika susijusius klausimus. Dr. Lydia Mitits pristatė lingvistinės aplinkos atvejo tyrimą, atliktą Graikijos Trakijos regione, pateikė pavyzdžių iš kitų pasaulio šalių bei analizavo Kauno mieste lingvistinės aplinkos panaudojimą.

Sekcijose – Menų ir ugdymo fakulteto studentų bei svečių iš užsienio ir Lietuvos pranešimai

Po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai išsiskirstė į septynias temines sekcijas. „Lingvistikos, vertimų ir kalbų aktualijos“ sekcijoje pranešimus skaitė Kauno kolegijos bei Vytauto Didžiojo universiteto pranešėjai; sekcijoje „Studentų tyriminių kompetencijų ugdymas tarptautinėje aplinkoje“ pranešimus pristatė Kauno kolegijos, Kauno technologijos universiteto, Wood Technology school Maribor (Slovėnija), Democritus University of Thrace (Graikija), TTK UAS (Estija), Budapest Business University (Vengrija), Latvia University of Life Sciences and Technologies (Latvija), Sinergijos Universiteto (Bosnija ir Herzegovina) studentai; sekcijoje „Estetikos ir meno filosofijos aspektai“ įžvalgomis dalijosi Kauno kolegijos studentai ir svečiai iš Vilniaus kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Wood Technology school Maribor, Higher Vocational College for wood and design (Slovėnija); sekcijoje „Kūrybiškumo raiška dizaino ir meno kontekste “ buvo pristatyti Kauno kolegijos bei Wood Technology school Maribor, Higher Vocational College for wood and design (Slovėnija) pranešimai; „Sociokultūrinė aplinka ir ją formuojantys veiksmai“ sekcijoje pranešimus skaitė Kauno kolegijos ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentai; sekcijoje „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problematika I“ įžvalgomis dalijosi Kauno kolegijos, Latvijos universiteto ir RTU Liepaja Academy Centre of Pedagogy and Social Work (Latvija) svečiai; „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problematika II“ sekcijoje pranešimus pristatė Kauno kolegijos studentai.

Lydinčios parodos

Kaip ir kiekvienais metais konferenciją „Idėjų forumas“ lydėjo gyvos ir virtualios studentų parodos. Dalyviai buvo kviečiami apsilankyti Kauno kolegijoje (Pramonės pr. 22A, Kaunas) eksponuojamose parodose „Istorijų fragmentai“ (kuratorė Eglė Aleknaitė), „Buvom vaikai…“ (kuratorės Stella Justina Kasperavičienė ir Indrė Spitrytė) ir „Nuo formos iki funkcijos“ (kuratorė Lolita Grabauskienė), kurią taip pat galima apžiūrėti virtualiai. Kitos virtualios parodos: „Kūrybiniai eksperimentai“ (kuratorė Sigita Grabliauskaitė), „Kruela. Nauja pradžia“ (kuratorės Rasa Povilaitienė, Jurgita Buožienė), „Stebuklų šalyje… Beprotystė skrybėlėje!“ (kuratorės Rasa Povilaitienė, Jurgita Buožienė) bei Vilniaus kolegijos „Blue–bot“ robotų naudojimas romų vaikų programavimo įgūdžių ugdyme (vadovė dr. Renata Kondratavičienė).