Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto ištakos siejamos su Kauno meno mokykla (KMM), veikusia 1922 – 1940 m., kuri tarpukario laikotarpiu buvo vienintelė dailės mokykla visoje Lietuvoje. Jos įkūrėjas – dailininkas Justinas Vienožinskis. KMM plėtoti realistinės kūrybos metodai, puoselėtos nacionalinės dailės tradicijos.

Meno mokykla turėjo Parengiamąjį (iki 1929 m.), Bendrojo lavinimo ir Specialųjį skyrius. Bendrojo lavinimo skyrius rengė piešimo mokytojus gimnazijoms (4 metų studijos), Specialusis – dailininkus (2 metų studijos). Specialiajame skyriuje dėstyta tapyba (nuo 1922 m.), grafika ir skulptūra (nuo 1926 m.), dekoratyvinė tapyba (nuo 1929 m.), dailioji keramika (nuo 1931 m.). 1926 m. čia veikė visuomeninės kultūrinės organizacijos „Tulpė“, „Trys skydai“; 1934 m. išleistas almanachas „Žingsnis“; 1938 m. atidarytas dailės kūrinių muziejus. Čia dėstė Lietuvai nusipelniusios asmenybės: Vladas Didžiokas, Mstislavas Dobužinskis, Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Jonas Janulis, Vytautas Kazimieras Jonynas, Petras Kalpokas, Rimtas Kalpokas, Jonas Mikėnas, Vaclovas Miknevičius, Kajetonas Sklėrius, Jonas Šileika, Stasys Ušinskas, Adomas Varnas, Juozas Zikaras, Antanas Žmuidzinavičius ir kt.; mokėsi žymūs šalies menininkai: Petras Aleksandravičius, Robertas Antinis, Rudolfas Gopas, Vincas Grybas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Marcė Katiliūtė, Mykolas Labuckas, Jonas Mikėnas, Viktoras Palys, Viktoras Petravičius, Bronius Pundzius, Antanas Samuolis, Domicėlė Tarabildienė, Stasys Ušinskas, Viktoras Vizgirda ir kt. KMM dėstytojai ir studentai dalyvavo dailės draugijų veiklose, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Gabiausi mokiniai buvo siunčiami tobulintis į Vakarų Europą. Grįžę jie dažniausiai pradėdavo dirbti KMM.

1940 m. gegužės 15 d. pagal Seimo priimtą naują Dailės mokyklų įstatymą Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuoti į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus grynosios dailės mokyklą. Pirmuoju Kauno taikomosios dailės mokyklos direktoriumi paskirtas Adomas Smetona. 1941 m. birželio 5 d. sovietinės valdžios nutarimu Kauno taikomosios dailės mokykla tapo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus grynosios dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija. 1944 m. gruodžio 7 d. atkurtoji Vilniaus dailės akademija perorganizuota į Vilniaus valstybinį dailės institutą. 1951 m. SSRS aukštojo mokslo ministerijos potvarkiu Kauno ir Vilniaus dailės institutai sujungti į vieną LSSR valstybinį dailės institutą Vilniuje. Tais pačiais metais į Ąžuolų kalną perkelta Kauno taikomosios dailės vidurinė mokykla, kuri 1954 m. buvo pervadinta Stepo Žuko vardu; 1959 – 1989 m. – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumu; 1989 m. – Kauno aukštesniąja meno mokykla. 2001 m. rugpjūčio 24 d. mokykla integruota į Kauno kolegiją ir pavadinta Justino Vienožinskio menų studijų centru, o nuo 2018 m. – Menų ir ugdymo fakultetu, turinčius tris atskirus padalinius: Menų akademiją, Pedagogikos katedrą, Kalbų centrą.

KMM ir greta stovinti laikinoji M. K. Čiurlionio galerija pastatytos buvusioje Kauno tvirtovės IX baterijos (1883 – 1888 m.) teritorijoje Ąžuolų kalne, Žaliakalnyje. Sklypą juosia metalinė ir betoninių stulpų tvora (jai panaudotos baterijos aptvaro liekanos), papuošta pelėdomis (skulpt. Vincas Grybas, 1924 m.).

Vakarinėje sklypo dalyje yra reprezentacinis sektorius, rytinėje – ūkinis. 1924 m. sklypas sutvarkytas ir apželdintas, buvusių baterijos statinių požemiuose įrengta gipso liejykla. Pastatai sustatyti laisvai: centre stovi Meno mokykla, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus, toliau į šiaurę – galerija, orientuota į pietus. Jas jungia platus takas. Rytinėje dalyje, prie Kriaušių gatvės, yra nedidelis sargo namelis (1924 m.). Meno mokykla buvo pirmasis objektas Kaune, statomas nepriklausomos valstybės lėšomis.

Kauno meno mokyklos rūmai pastatyti 1922 – 1923 m. Lietuvių meno kūrėjų draugijos narių, dailininko Justino Vienožinskio, Stasio Šilingo ir pačių būsimųjų studentų bei dėstytojų veiklumo, ryžto bei sumanumo dėka. Projektą paruošė architektas Vladimiras Dubeneckis. Iškilmingas atidarymas įvyko 1922 m. balandžio 11 d. Čia įrengtos studijos, biblioteka, paskaitų salė, mokytojų kambarys, kooperatyvas, mansardoje – atelje patalpos mokytojams. 1928 m. rytinėje mokyklos pusėje pristatytos keramikos dirbtuvės.

Mokyklos sienoms mūryti naudotos sugriuvusių Fredos priemiesčio namų plytos (jas, ir kitas medžiagas į Ąžuolų kalną gabenę per Nemuną patys būsimieji mokyklos dėstytojai ir studentai). Pamatai iš akmenų ir betono. Perdangos medinės. Grindys lentų, antrojo aukšto koridoriuje – parketinės. Stogas dengtas skarda. Pastatas dviejų aukštų su mansarda. Antrojo aukšto pietinėje pusėje yra aula. Į bendrą galinio fasado kompoziciją įjungtas nedidelis keramikos dirbtuvių korpusas ir arkinė sienutė su pelėda.1969 m. šiaurinėje sklypo dalyje pastatytas gamybinių dirbtuvių korpusas, pagalbiniai trobesiai. 2005 – 2008 m. atlikta mokyklos pastato rekonstrukcija.

Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija veikė 1925 – 1936 m.  Tai buvo pirmasis muziejinis pastatas Lietuvoje, statytas 1920 m. rugpjūčio 1 d. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės iš Maskvos į Kauną parvežtiems M. K. Čiurlionio kūriniams saugoti ir eksponuoti. Pastato projekto autorius V. Dubeneckis, statybos organizatorius ir ilgametis direktorius dailininkas Paulius Galaunė.

1925 m. rugsėjo 24 – 29 d. dar nebaigtame statyti pastate atidaryta M. K. Čiurlionio 50 -osioms gimimo metinėms skirta jo kūrinių paroda, o tų pačių metų gruodžio 13 d. įvyko dailės galerijos atidarymas. Statyba kainavo 255 932 litų. M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti antrajame aukšte, pirmajame aukšte buvo muziejinių vertybių sandėliai, salėse – senosios tapybos, liaudies meno ekspozicija, rengtos parodos. Pastato pamatai betoniniai, sienos sumūrytos iš susprogdintos IX baterijos plytų, tinkuotos. Perdangos gelžbetoninės, stogas skardos, grindys lentų, laiptai betono. Galerijos antrojo aukšto salėse įrengtos stiklinės lubos. 1936 m. M. K. Čiurlionio paveikslus perkėlus į Vytauto didžiojo kultūros muziejų, galerijos pastatas atiduotas KMM.

2001 m. kovo 13 d. Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2003 m. spalio 9 d. paskelbtas kultūros paminklu. 2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.