Šiais metais minimos dailininko, vitražisto, scenografo, pedagogo, lėlininko Stasio Ušinsko 115-osios gimimo metinės, kurios, liepos 20-ąją, buvo švenčiamos iškilmėse Akmenėlių dvare, menininko gimtajame Pakruojyje.
Su Kauno kolegijos Menų akademija kūrėją sieja ne tik tapybos, tuometinėje Kauno meno mokykloje, studijos, bet ir pedagoginis darbas: 1934 – 1940 m. S. Ušinskas čia dėstė monumentaliąją tapybą (vitražą ir scenografiją), o nuo 1935 m. vadovavo dekoratyvinės tapybos studijai.
Iškili S. Ušinsko asmenybė Lietuvai svarbi tuo, jog jis padėjo pagrindus lietuviškai vitražo mokyklai, Kaune įsteigdamas vitražo dirbtuves, kuriose eksperimentavo su naujomis technologijomis ir kūrė įsimintinus istorinius, tautinės tematikos vitražus bei monumentalius pano, molbertinės tapybos kūrinius. Kūrėjas yra neatsiejamas ir nuo profesionalaus lėlių teatro istorijos – 1936-aisiais jis Kaune įkūrė profesionalų lėlių teatrą, o 1938-aisiais sukūrė pirmąjį Lietuvoje garsinį lėlių filmą „Storulio sapnas“.
Karo ir pokario laikotarpiais S. Ušinskas dirbo monumentaliosios dailės, ypač vitražo ir meninio stiklo srityse. 1950 m. pradėjo mokslinius-techninius eksperimentus su vitražais, sudarė žemos temperatūros vitražo gamybos sistemą, Lietuvoje pirmasis pradėjo kurti veidrodinius ir blokinius vitražus. Jo darbai puošė Prekybos, pramonės ir amatų rūmus (K. Donelaičio 8); Antrojo pasaulinio karo metais – Šančių, Mažąją Kristaus prisikėlimo ir kitas Lietuvos bažnyčias, o vėliau – ir visuomeninius pastatus Ukrainoje, Armėnijoje, Maskvoje.
S. Ušinsko kūriniai 2019 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.
Organizatorių nuotr.
