Kovo 18 d. Kauno kolegijos Menų akademijos ,,Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidaroma Vytauto Kazimiero Jonyno (1907-1997) – vieno iškiliausių lietuvių išeivijos menininkų – grafikos kūrinių paroda. Ekspozicijoje – 1929-1944 m. sukurtų kūrinių reprodukcijos, atkeliavusios iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, V. K. Jonyno galerijos Druskininkuose.

Dailininkas, grafikas, knygų iliustruotojas, pedagogas, skulptorius ir vitražistas, meno mokyklų steigėjas ir puoselėtojas V. K. Jonynas paliko ženklų pėdsaką pasaulio meno keliuose. Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas, du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. Prancūzams apie V. K. Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos P. Mérimée „Lokiui“, vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe knygoms „Jaunojo Verterio kančios“ ir „Mainco apgulimas“, Vatikanui ir pasaulio katalikams – V. K. Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje (1964), JAV ir Lietuvių koplyčia šv. Petro bazilikoje Romoje, Vatikane (1970), Europos meno mokyklų pasauliui – V. K. Jonyno įkurta Dailės ir amatų mokykla (École des Arts et Métiers) Freiburge (1946-1950).

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. Alytaus valsčiuje, Ūdrijos kaimelyje. 1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Teorinių dalykų mokėsi pas I. Šlapelį, akvarelės – K. Sklėrių, tapybos – A. Varną, grafikos – A. Galdiką. Grafikos studijoje menininkas išbandė įvairias technikas: oforto, vario, lino, medžio raižymo. Pastaroji tapo viena mėgstamiausių dailininko technikų. Studijų metais V. K. Jonynas dalyvavo plakatų konkursuose, piešė iliustracijas, karikatūras, apipavidalino knygas ir žurnalus: „Žvaigždutė“, „Aitvaras“, „Naujasis žodis“, „Vairas“. Vytauto Didžiojo jubiliejinio komiteto užsakymu 1929 m. dailininkas sukūrė tris istorinio pobūdžio graviūras – „Vytauto Didžiojo portretas“, „Vytautas Didysis taikosi su Jogaila“ ir „Vytautas Didysis susipyksta su Vokiečių ordino pasiuntiniais” – išleistas atvirukų ir plakatų pavidalu.

1931-1934 m. V. K. Jonynas vienu metu mokėsi taikomosios ir dekoratyvinės dailės Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire National des Arts et Métiers) ir grafikos, medžio skulptūros, baldų projektavimo ir konstravimo Boulle mokykloje (Ecole Boulle) Paryžiuje. Norėdamas lavinti piešimo įgūdžius, dailininkas papildomai lankė ir Juliano akademiją (Académie Julian). Paryžiuje V. K. Jonyno medžio raižinio technika sukurti kūriniai „Pasaka“, „Piemenėlis“, „Šv. Kazimieras“ buvo nusiųsti į pirmąją Ars grupės parodą Kaune. Baigęs studijas dailininkas surengė pirmąją personalinę parodą „Zak“ galerijoje Paryžiuje.

V. K. Jonynas 1935 m. sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Kauno meno mokykloje grafikos ir medžio skulptūros dėstytoju. Kiek vėliau ėmėsi konservatoriaus darbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje bei Lietuvos kultūros paminklų apsaugoje. Dailininkas atkreipė dėmesį į lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio poemą „Metai“. Pradėjo kurti ne tik iliustracijas, bet ir knygos visumą: knygos proporcijas, formatą, šrifto dydį, iliustracijų ir tuščių plotų santykį. Panašius iliustracijų kūrimo principus taikė ir P. Cvirkos romanui „Žemė maitintoja“ (1940).

1940 m. V. K. Jonynas vadovavo ir dėstė Kauno taikomosios dailės mokyklai, vėliau ir Kauno Taikomosios dailės institutui. Nepaisant atsakingų pareigų bei sudėtingos situacijos karo metu V. K. Jonynas kūrybos neapleido: sukūrė kūrinius „Zapyškio bažnyčia“ (1942), „Saulėlydis Nemuno-Neries santakoje“ (1943) medžio raižinio technika. Taip pat ėmėsi čekų leidyklos „Jan Halk“ užsakymo – iliustruoti J. W. Geothe romaną „Jaunojo Verterio kančios“. Padėčiai pablogėjus Lietuvoje 1944 m. dailininkas kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur kūrybinio darbo nenutraukė ir tęsė J. W. Geothe romano iliustravimą.

1951 m. V. K. Jonynas su šeima išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno, dėstė ir kūrė Niujorke. Kartu su Donald Shepherd Niujorke įsteigė bažnytinio meno ir vitražų studiją (1955-1973). Gyvendamas JAV menininkas dekoravo bažnyčių interjerus, kūrė vitražus bei liturginius reikmenis, projektavo statinius ir baldus, liejo akvareles, iliustravo lietuvių rašytojų knygas, dalyvavo grafikos parodose. V. K. Jonyno darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose. 1974 m. V. K. Jonynas apsilankė Lietuvoje, į kurią vėliau nuolat sugrįždavo. Savo didelį kūrybos rinkinį dovanojo Nacionaliniam Lietuvos dailės ir Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejams. V. K. Jonynas mirė 1997 m., palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

Parodos kuratoriai: Aušra Sedlevičiūtė, Arvydas Martinaitis

Paroda veikia: 2021 03 18 – 2021 04 17, „Pelėdų kalno“ galerija (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas)

V. K. Jonyno galerijos inf.