Iki vasario 1 d. Panevėžio teatre „Menas“ (Vasario 16-osios g. 19, Panevėžys) eksponuojama personalinė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Objektų konservavimo ir restauravimo studijų programos lektoriaus, restauratoriaus, dailininko – karikatūristo Rolando Vičio parodoa „Didelės galvos ant mažų kojų“.
Parodoje pristatomi įvairaus laikotarpio tapybos kūriniai, o taip pat karikatūros, šaržo žanro darbai, atlikti skirtingomis raiškos priemonėmis ir technikomis: akvarele, guašu, tempera, aliejiniais dažais, plastilinu. Ekspozicijai atrinkti kūriniai – humoristiniai. Juose perteikiamas pozityvus dailininko žvilgsnis į supantį pasaulį. R. Vičys pasakoja apie save:
„Gimiau, smėlio pilis stačiau ir užaugau Kauno mieste. Polinkis į meną išryškėjo jau vaikystėje – peckeliojau visus popierinius paviršius, kopijavau visus pieštus personažus. Vis dėl to iki pat 15 metų negalvojau būti dailininku. Menus apsisprendžiau studijuoti netikėtai – kai mane už rankos viena dailininkė nuvedė į Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą. Po pirmosios užduoties nupiešti paukštį (iškamšą) dailės mokytoja liepė tuoj pat užsirašyti čia mokytis. Taip vakarus ir leisdavau – mokiausi įvairių menų. Viską pamėgau – lipdyti iš molio, grafikos subtilybes, patiko ir gaunami stebuklai su paprastu pieštuku, tapybos menas ir dėstoma meno istorija. Baigęs vakarinę dailės ir vidurinę mokyklas nusprendžiau tęsti nardymą po menų pasaulį. Todėl su dideliu noru įstojau į Kauno kolegiją J. Vienožinskio menų fakultetą (dabar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, Menų akademija). Be dailės amato ten sužinojau ir kaip restauruoti paveikslus. Taip pat dailės, tapybos subtilybių išmokau iš puikių dėstytojų, pavyzdžiui tapytojo Arvydo Martinaičio.
Baigęs Kaune Menų fakultetą pagalvojau, jog gerai būtų pasižiūrėti kaip vilniečiai gyvena. Dėl to iki šiol čia esu. Mindamas Vilniaus dailės akademijos koridorius gavau bakalauro ir magistro diplomus. Galiu drąsiai tapyti ir restauruoti paveikslus. Bet to dar buvo maža – norėjosi ir vaikus mokyti dailės amato. Todėl Vilniaus dailės akademijoje baigiau pedagoginės kvalifikacijos studijas ir įgijau dailės ir technologijų pedagogo kvalifikaciją. Vilniaus dailės akademijoje tapybos paslapčių mokino nuostabūs menininkai: Henrikas Čerapas, Kostas Dereškevičius, Arvydas Šaltenis, Ričardas Nemeikšis ir kiti.
Nuo vaikystės jaučiu didelį malonumą piešti linksmus žmonių portretus, paryškindamas jų bruožus. Taip pat meno kūriniuose su satyra užfiksuoti smagias situacijas, keistus žmonių įpročius ar pomėgius. Smagu žiūrėti, kaip iš tokių piešinių juokiasi žmonės, o ir pačiam patinka iš jų juoktis. Todėl skubėdavau vasaromis į mūsų pajūrį piešti šaržų. Dažnai žmonės daug ko apie save nežino, kol nepamato savęs iliustruoto. Pamatę net susigėsta. Džiugu pagelbėti žmonėms save pažinti.
Ne vien juokais patinka leisti laiką. Tapydamas galiu atsipalaiduoti, išlaisvinti savo vidinį pasaulį, tarsi tą akimirką viską užmiršti ir persikelti į tapomą paveikslą. Net ir tapydamas bandau atkreipti dėmesį į įvairias komiškas situacijas, vaizdus. Lyg piešimo, tapymo man būtų maža – dar savo terliones ir į parodas nunešu. Suradęs bendraminčių lietuvoje, kartu įstojome į Nacionalinės karikatūristų asociaciją „Humor Sapiens”. Taip pat nuo 2024 metų esu Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2023 metų Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narys.
Daug kas mano, kad esu kilęs iš menininkų dinastijos. Tačiau mano giminėje tokių nebuvo. Net nežinau, kaip čia man toks genas papuolė. Bet džiaugiuosi tokį radęs savyje.
Šiuo metu dirbu restauratoriumi (aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos ir eksperto kvalifikacinės kategorijos polichromuoto medžio restauratorius). Dėstau Kauno Kolegijos Menų ir ugdymo fakultete. Taip pat dalyvauju įvairiose grupinėse ir personalinėse parodose.“
Kviečiame apsilankyti!
Paroda veikia: 2025 01 01 – 2025 02 01
Parodos vieta: Panevėžio teatras „Menas“ (Vasario 16-osios g. 19, Panevėžys)
