Kauno kolegijos Menų akademijos Mados dizaino studijų programos dėstytoja, tapytoja Laura Slavinskaitė dalyvavo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte „Šiuolaikinė seniūnija“, kuris apima visą Kauno rajoną ir yra paremtas giliu konkrečių miesto vietų istorijų, tradicijų pažinimu arba naujų mitų kūrimu, stipriu bendradarbiavimu ir vertybėmis.

Vienas iš Kauno miesto rajonų, kurio tapatybę tyrinėjo projekto „Šiuolaikinė seniunija“ kuratoriai ir dalyviai – Kulautuva, iš kurios yra kilusi L. Slavinskaitė, todėl pakviesta būti šio projekto dalimi – menininkė nesudvejojo: „Kulautuva yra mano širdies namai. Iš pušyno išvykusi į betoninį miestą dar labiau pradėjau vertinti gamtą, jos svarbą. Nostalgiškai ir su šiluma prisimenu Kulautuvoje praleistą vaikystę.“ Projekto metu buvo svarbu išryškinti Kulautuvos veidą, identitetą, todėl dalyviai glaudžiai bendradarbiavo su vietos bendruomene, organizuodami reguliarius susitikimus, kuriuose klausydavosi įdomių bendruomenės narių istorijų, prisiminimų.

L. Slavinskaitė gimtajam miesteliui, ant vieno iš rajone stovinčių daugiabučių namų sienos, sukūrė gatvės meno kūrinį „Namai“, kuris, kaip sako tapytoja, yra jos meninio tyrimo, paremto bendruomenės pasakojimais bei Kulautuvos istoriniais šaltiniais, rezultatas. „Miestelis kiekviename istoriniame laikmetyje žydėjo skirtingomis spalvomis, brandino naujas istorijas, todėl sudėtinga išskirti tik vieną jo veidą“, – sako L. Slavinskaitė, – „Pagrindinis kūrinio akcentas – besišypsančios mergaitės portretas. Pirma, tai – laimingo miestelio gyventojo simbolis, antra, vaizduojama mergaitė yra pasirinkta neatsitiktinai. Ji – skaudžios holokausto istorijos simbolis Rosian Bagriansky-Zerner – žydų mergaitė, karo metais slėpta Kulautuvoje, kurios istorija iki šiol buvo žinoma tik nedaugeliui. Jos ir kitų žydų vaikų išgelbėtoja yra paskutinio Kulautuvos dvaro savininkų Fugelevičių duktė Lidija, kuri Rosian prisimena kaip nepaprastą moterį, gyvenusią neįprastais laikais, sugebėjusią įveikti siaubą ir sukurti gerumo bei užuojautos erdvę.“

Kūrinyje „Namai“ menininkė išskyrė ir kitus svarbius miestelio simbolius. „Tarpukariu Kulautuva žmones traukė kaip kurortinė gyvenvietė, todėl dešiniajame darbo kampe įkomponavau, deja, sudegusią, tačiau anuomet buvusią nuostabaus grožio vilą „Giedrė“, pastatytą Taupomųjų kasų direktoriaus Antano Vaitkevičiaus 1935 metais. Dar vienas svarbus Kulautuvos simbolis – keltas/laivas, leidęs vandens keliais susisiekti su kitu krantu ar tolimesniais Kauno rajonais. Mamos su vaikais silueto simbolika kalba apie namus: pasitikėjimą, jaukumą, prisirišimą prie vietos, saugią erdvę. Visi Kulautuvoje kurti ir kuriami mūsų prisiminimai surišti laiko mazgu, kurio ciklus liudija darbe su vėju šokančios šimtametės pušys“, – pasakoja L. Slavinskaitė, kuriai dalyvavimas šiame projekte buvo labai svarbi ir reikšminga patirtis.