Gegužės 10 d. (šeštadienį) 12 val. kviečiame į rašančio dailininko Gvido Latako personalinės tapybos ir mažosios plastikos kūrinių parodos „Už kalno”, apie paveikslus, apie ėjimą paveiksluosna, atidarymą „Pelėdų kalno” galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas).

Nerti gilyn, tikintis ką neregėto parnešti iš padumblėjusio dugno kur ne kažin kas matyti. Nebuvėlio atradimas! Radybų džiaugsmas: nebuvo ir štai turi! Bandyti paveikslais atsimojuoti, žodynas jųjų platus, o menas mums duotas tam, kad nemirtume nuo tiesos per didelės dozės, anot freindlicho Nyčės. Kodėlei ne Nyčo? Mat vyras Šiekštelė, žmona Šiekštelė, vaikai irgi Šiekštelės. Lygiaitaipiai: vyras Nyčė, žmona Nyčė, vaikai visu choru – Nyčės. Tokia pavardės tradicija – nesiduot į galūnes traukliojamai. Po Daukanto pelkes: lūgsojo – kunksojo – žlagsojo. Geležiais apsikalę vokietpalaikiai ing šiurppelkę inbridę. Geležies rūbelius kaip žiedus gražiausius erškėtrožių nuskabai, ant kranto pasidedi. Ir brendi pliurzėn, baugščiai grabinėji dugną: bene ką rasi. Nebuvo ir štai yra! Laimingas nešiesi laimikį, o nežinai, kad ta sugautoji metafora gali apversti visą tavo ankstesnį gyvenimėlį. Akys gali pradėti per daug matyti, ir ne tik tą, ką ir kiti mato. Paskump atabris iš paskos ir paveikslai.

„Šį kartą pabūsiu ant Pelėdų kalno, pastovėsiu už kalno, užuovėjoj”, – sako G. Latakas.

Paroda veikia: 2025-05-02 – 05-30

Parodos lankymas: I – VII 10 – 18 val., „Pelėdų kalno” galerija (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas)