Visi žmonės yra skirtingi: kai kurie gali girdėti, kalbėti, o kai kurie tokios galimybės neturi. Gestų kalba – tiltas tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių. Siekiant palengvinti klausos negalią turinčių ukrainiečių integraciją Lietuvoje, Kauno kolegija bendradarbiaujant su Kauno kurčiųjų centru ėmėsi svarbios priemonės – kalbos barjero mažinimo.

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras įgyvendina šešių mėnesių trukmės projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“, finansuojamą 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis, kuriuose dalyvaujantys Kaune gyvenantys kurtieji ir neprigirdintieji Ukrainos piliečiai turi galimybę nemokamai mokytis lietuvių gestų kalbos.

„Iki šiol lietuvių kalbos kursai ukrainiečiams buvo vedami tik šnekamąja kalba, tad kai paskelbėme žinią apie kursus būtent asmenims su klausos negalia, iškart sulaukėme didelio susidomėjimo“, – dalijasi jau 18 metų kurčiųjų sistemoje dirbantis lietuvių gestų kalbos lektorius Mykolas Balaišis.

M. Balaišis – Kauno kolegijos dėstytojas-praktikas, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) valdybos narys, LKD Kauno skyriaus vadovas ir VšĮ „Kauno kurčiųjų centras“ direktorius. M. Balaišis yra neprigirdintis, gimė ir augo kurčiųjų šeimoje, nuo mažens dalyvauja kurčiųjų bendruomenės veiklose, turi socialinio darbo magistro laipsnį. Interviu lektorius dalijasi apie darbą su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais ukrainiečiais, su kokiais iššūkiais susiduria ir kuo gali pasidžiaugti.

Jūsų vedami lietuvių gestų kalbos kursai yra tam tikra parama Ukrainai. Kaip manote, kodėl svarbu paremti Lietuvoje gyvenančius kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius ukrainiečius?

Parama ir kito žmogaus palaikymas yra svarbi žmogiškumo išraiška ne tik karo akivaizdoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Ukrainiečiai su klausos negalia Lietuvoje ieškojo prieglobsčio, ir tikrai džiugu, kad jį rado būtent Kaune.

Kai ieškodamas prieglobsčio asmuo atsiduria kitoje valstybėje, jį dažniausiai riboja šnekamosios kalbos barjeras. Kalbant apie kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius, juos riboja dvigubas kalbos barjeras – asmenys su klausos negalia atvykę iš Ukrainos nemoka nei lietuvių kalbos, nei lietuvių gestų kalbos. Skiriasi ir raidynas, ir gestų kalbos pirštų abėcėlės. Kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai dėl kalbos barjero negali kreiptis pagalbos į visuomenines įstaigas ar organizacijas, nes ten darbuotojai nemoka net lietuvių gestų kalbos, o ką jau bekalbėti apie ukrainiečių gestų kalbą. Galbūt kai kuriems pavyksta bendrauti susirašinėjant rusų kalba, bet ir rusų kalbą ne visi moka. Pagalbos tokiu atveju kreipiamasi į Lietuvoje veikiančias kurčiųjų organizacijas, bet čia vėlgi dažnai susiduriama su problema, kad darbuotojai nemoka rusų kalbos rašybos. Galima įsisukti į užburtą ratą.

Kaip kiekvienas iš mūsų galime palengvinti ukrainiečių su klausos negalia integraciją?

Noriu, kad atvykę į Lietuvą kurtieji ukrainiečiai čia susikurtų savo namus: susirastų darbą, leistų vaikus į mokyklą, dalyvautų visuomeniniame gyvenime, turėtų galimybę gauti paslaugas ar tiesiog pabendrauti. Mokytis lietuvių kalbos būtina, kad gebėtų žmonės orientuotis jiems nepažįstamame mieste – naudojantis viešuoju transportu ar norint tiesiog nusipirkti kavos. Jei mes kiekvienas prisidėsime suteikdami informaciją ar parodydami pavyzdį, tuomet bus sklandesnė kurčiųjų ukrainiečių integracija mūsų visuomenėje.

Sakoma, kad lietuvių kalba yra viena sudėtingiausių, todėl reikia daug laiko jai išmokti. Su kokiais iššūkiais jūs susiduriate vedant kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kursus?

Džiaugiuosi, kad kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai yra labai dėmesingi ir žingeidūs. Jie noriai mokosi, kruopščiai užsirašinėja lietuvių kalbos žodžius ir aiškinasi šių sąvokų prasmę. Tikrai pavyzdingi studentai. Žinoma, didžiausias sunkumas vedant kursus – kalbos barjeras. Viską detaliai išaiškinti būna sudėtinga dėl kalbų skirtumų – bendraujam lietuvių ir ukrainiečių gestų kalbomis, tarptautiniais gestais, lietuvių kalba rašom žodžius, sakinius. Nemokant ukrainiečių kalbos, tenka pasitelkti ir internete prieinamus vertimo puslapius, kurie, deja, ne visada tiksliai išverčia.

Žinia, lietuvių kalba tikrai sudėtinga mokytis net girdintiems, o kaip paaiškinti kurtiesiems, kas yra linksniavimas, kaip keičiasi vyriškų ir moteriškų žodžių galūnės ir kitas taisykles, kai gestų kalboje tokių gramatikos elementų net nėra? Bet mes siekiam, kad kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai išmoktų ne tik lietuvių gestų kalbos pagrindus, bet ir bazinei komunikacijai reikalingus lietuviškus žodžius ir sąvokas. Tai užima tikrai daug laiko.

Apie kokius iššūkius pasakoja kursų dalyviai?

Kurtiesiems ukrainiečiams gana sudėtinga perprasti ir mūsų šalyje veikiančią kurčiųjų sistemą. Kaip pavyzdys, Ukrainoje gestų kalbos vertėjai dirba kurčiųjų centruose, kur teikia ne tik vertimo, bet sykiu ir socialines paslaugas, o pas mus visai kitaip – gestų kalbos vertimo paslaugas teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras (LGKVC), o socialines paslaugas teikia socialiniai darbuotojai ir individualios pagalbos specialistai, kurie dirba kurčiųjų centruose. Prie tokio paslaugų atskyrimo kurtiesiems ukrainiečiams reikėjo priprasti.

Jau keli mėnesiai, kai įgyvendinamas projektas. Kokią dalyvių mokymosi pažangą matote?

Mokymus vedu su girdinčia kolege Justina Vertelkaite, kuri puikiai moka lietuvių gestų kalbą ir padeda man kurčiuosius ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos. Aš didžiausią dėmesį skiriu lietuvių gestų kalbos mokymui. Taip mes abu vienas kitą papildome ir lengviau dirbti.

Jau vos po keleto mūsų užsiėmimų, kursų dalyviai geba sklandžiai lietuviškai parašyti pirmuosius sakinius lietuvių kalba, truputį pramoko ir žodžių linksniavimo. O kalbant apie lietuvių gestų kalbą, čia pažanga daug didesnė, nes kurtieji ir neprigirdintieji bendrauja gestų kalba, tai natūrali jų kalbos išraiška, tad įveiklinti rankas jiems daug lengviau. Šiandien mokymų dalyviai jau gali ir pasisveikinti, prisistatyti, trumpai papasakoti apie save sklandžia lietuvių gestų kalba.

Kiek sudėtingiau su lietuvių gestų kalbos pirštų abėcėlė, bet vis kartojam, mokom. Įgiję stiprius lietuvių gestų kalbos pagrindus, jie galės sklandžiai bendrauti ir gauti Kauno kurčiųjų centre teikiamas socialines paslaugas, taip pat bus lengviau komunikuoti ir per lietuvių gestų kalbos vertėjus.

Siekiant integruoti užsienio piliečius į visuomenę, gali kilti įvairių ypatumų. Kaip vertinate kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ukrainiečių įtraukimą į bendruomeninį gyvenimą?

Labai džiugina, kad Kaune apsistoję ukrainiečiai pozityviai vertina miestą ir nori čia įsitvirtinti. Jų pačių teigiamas požiūris ir pastangos palengvina integracijos procesą. Tikrai gana greitai kurtieji ir neprigirdintieji ukrainiečiai įsiliejo į Kauno kurčiųjų bendruomenę: dalyvauja renginiuose, veiklose, susitikimuose. Visi stengiamės priimti ir padėti kaip įmanydami.

Žinoma, neišvengiam ir iššūkių, ypatingai darbo rinkoje. Kartais tikrai sunku asmenims su klausos negalia susirasti darbą dėl jau minėto komunikacijos barjero, bet turim ir gerųjų pavyzdžių, kai girdintys darbdaviai noriai priima į darbą, o vėliau net nenori paleisti šių darbuotojų ir suteikia visas galimybes dirbti ir mokytis.

Mūsų visuomenėje girdintieji galbūt nepakankamai žino apie kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pasaulį, todėl socialinėse situacijose gali pritrūkti tolerancijos. Kokie jūsų pastebėjimai?

Šiandien visuomenė jau tikrai atvira ir tolerantiška kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų asmenų atžvilgiu. Girdintieji domisi kurčiųjų kultūra, nori mokytis lietuvių gestų kalbos, kurtieji dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, aktyviai užsiima ir švietėjiška veikla. Esame matomi, o svarbiausia – ir girdimi.

Pastaraisiais metais pajutom išaugusį Kauno kultūros įstaigų norą bendradarbiauti siekiant dar didesnio prieinamumo užtikrinimo. Labai džiaugiamės, kad vis daugiau kultūros įstaigų ir renginių yra prieinami kurtiesiems. Kaip pavyzdys – Kauno eglutės įžiebimo renginys buvo verčiamas į lietuvių gestų kalbą, o vertimas rodomas dideliame ekrane. Prieš dešimtmetį tekdavo patiems minti savivaldybės slenkstį ir prašyti, kad būtų sudaromos tinkamos sąlygos kurčiųjų dalyvavimui miesto renginiuose, šiandien to daryti nebereikia. Kaunas yra puikus pavyzdys, kaip užtikrinti prieinamumą asmenims su klausos negalia. Ir norėtųsi, kad tas prieinamumas kasmet vis didėtų.