Nuolatinis skubėjimas, patiriamas stresas, nuovargis, nemiga – visa tai neretai tampa šiandieninio žmogaus palydovais. Vienas iš būdų, galinčių padėti sulėtinti tempą, dažniau būti esamame momente – gamtos terapija. Psichologė-psichoterapeutė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete psichologiją dėstanti Rasa Vaitkienė dalinasi, kuo gamtos terapija gali būti naudinga bei kaip ją integruoti į kasdienį gyvenimą.

„Gamtos terapija, kaip mokslu grįstas sveikatos stiprinimo būdas, atsirado Japonijoje. 1982 m. dr. Qing Li ir kitų mokslininkų iniciatyva čia buvo pristatyta nacionalinė „miško maudynių“ sveikatos programa (shinrin-yoku). Dabar „miško maudynės“ Japonijoje yra labai populiarios, pagrindinis jų tikslas – stiprinti bei palaikyti ryšį su gamtos pasauliu dėl žmogaus ir planetos sveikatos.

Japoniškoji iniciatyva greitai išpopuliarėjo Europoje ir visame pasaulyje. Ji vertinama kaip veiksminga psichikos ir kūno sveikatos stiprinimo priemonė. Į Lietuvą miško terapija, kaip mokslinis psichoterapijos būdas, atėjo pastaraisiais metais. Miško arba gamtos terapijoje naudojama dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) teorija ir technikos: mokymasis telkti dėmesį į esamąjį momentą, šiuo atveju – gamtoje, į įvairius potyrius, asociacijas, buvimą su savimi ir gamta“, – sako R. Vaitkienė bei atkreipia dėmesį, kad gamtos terapija turi keleriopą naudą, apimančią tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą.

„Gamtos terapija mažina streso hormonu vadinamo kortizolio koncentraciją kraujyje, lėtina pulsą, mažina kraujospūdį, suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, gerina atmintį, protines funkcijas, tokias kaip informacijos apdorojimo greitis, dėmesio valdymas, kūrybiškumas, savikontrolė. Gamtos terapija taip pat stiprina imunitetą, gerina miego kokybę, didina laimės jausmą, pasitenkinimą gyvenimu. Mokslininkų teigimu, gėlių kvapai gali ne tik pradžiuginti – jie taip pat skatina draugiškumą, atvirumą bendravimui“, – gamtos terapijos teikiamus privalumus vardija Menų ir ygdymo fakulteto dėstytoja.

„Pertraukų metu nors trumpam išeikite į lauką, įkvėpkite gaivaus oro, pasigrožėkite gamta, augalais, kuriuos matote aplink arba paprasčiausiai atsidarykite langą ir įleiskite šviežio oro. Raskite būdų kasdien daugiau laiko skirti bet kokiam sąlyčiui su gamta įjungiant visą savo vaizduotę ir kūrybiškumą“, – skatina psichologė-psichoterapeutė, Menų ir ugdymo fakulteto dėstytoja R. Vaitkienė.

Daugiau skaitykite naujienų portale www.lrt.lt