Terminas tvari mada pažįstamas ne visiems, tačiau Kauno kolegijos Menų akademijos Įvaizdžio dizaino studijų programos absolventės, skulptoriaus Juozo Zikaro premijos laureatės, šiuo metu Vilniaus dailės akademijoje (VDA) Kostiumo dizaino magistrantūroje studijuojančios įvaizdžio dizaino kūrėjos Gretos Ūbaitės kasdienybėje tvari mada yra ašis, aplink kurią sukasi dizainerės kūryba.
Apie tvarią madą, jos aktualumą Lietuvoje ir pasaulyje bei ateities perspektyvas G. Ūbaitę kalbina Įvaizdžio dizaino studijų programos koordinatorė Violeta Dobrovolskienė.

Kaip apibrėžtumėte terminą tvari mada?
Šiuolaikinėje visuomenėje tvari mada yra poziciuonuojama kaip tendencija, tačiau iš tiesų tai – sudėtinga kompleksinė mados sistemos dalis, kurią siečiau su atsakomybe tiek gamybos, tiek vartojimo srityse.

Kas paskatino Jūsų susidomėjimą tvaria mada?
Dar studijuodama Įvaizdžio dizaino specialybę Kauno kolegijoje, domėjausi dizainerių, atstovaujančių tvarią madą, kūryba. Sektinu pavyzdžiu ir įkvėpimu tapo Maison Martin Margiela, kuris yra vadinamas „mados perdirbimo tėvu“. Būtent jis išplėtojo medžiagų perdirbimo koncepciją, kostiumų dizaine panaudodamas sudužusias lėkštes, senas šukas ir kitus kasdienio naudojimo daiktus. Dizainerio kūriniai eksponuojami pasaulio muziejuose, vertinami ir meno kolekcionierių, ir jo mėgėjų, kadangi kelia klausimus, skatina susimąstyti.

Ar tvari mada yra Jūsų kasdienybės dalis?
Tvarumas kasdieniame mano gyvenime tai – atsakingas vartojimas ir kūrybiškumas. Pirmenybę teikiu kokybei, ne kiekybei; atsakingai formuoju asmeninį garderobą, rinkdamasi įvairiai modeliuojamus, lengvai tarpusavyje derinamus, praktiškus drabužius, todėl didžiąją garderobo dalį sudaro mano pačios kurti drabužiai ir aksesuarai. Modeliuodama į drabužius žvelgiu kūrybiškai: megztinis man nėra tik viršutinis drabužis, nes, pakeitus jo paskirtį, galima jį dėvėti ir kaip sijoną ar suknelę. Taip pat mano kasdienybėje labai svarbus antrinis medžiagų panaudojimas, todėl iš nebetinkamų dėvėti pėdkelnių gaminu naują tekstilinį pagrindą, iš kurio kuriu madoje, dizaine, mene pritaikomus objektus.

Ar pabaigus Kauno kolegiją ir įstojus į VDA tęsėte savo kūrybos liniją ar ieškojote kažko naujo?
Mano domėjimąsis atsakinga mada ir taškas, kuriame esu dabar tai – nuoseklaus darbo rezultatai, per kuriuos atsiskleidžia kryptingas ir vientisas kūrybinis procesas, kuris dabar – yra strategiškesnis, ivairiapusiškai išanalizuotas.

Kaip atradote dermę tarp įvaizdžio dizaino ir tvarios mados?
Įvaizdžio dizaino specialybės atstovai gali save priskirti prie tvarios mados skleidėjų, kadangi būtent įvaizdžio dizaineris, dirbdamas su individualiu klientu, pataria jam priimti tikslingus garderobo formavimo sprendimus: nebedėvimiems drabužiams, juos stilizuojant, suteikti antrą šansą; klientą skatinti rinktis kokybiškus gaminius; sudarant funkcionalias garderobo kapsules, veikiančias tarpusavio derinimo principu, parodyti klientui ivairiapusiškas drabužių pritaikymo galimybes.

Su kokiais stereotipais susiduriate Jūs, kaip tvarios mados atstovė?
„Tvari mada – skudurynų mada” – tai pagrindinis stereotipas. Tačiau šiuolaikinė visuomenė yra šviečiama, edukuojama šioje srityje. Manau, jog netrukus tvari mada bus lygiai tokia pat aktuali, kokia yra ekologija, todėl į vyraujančius stereotipus reaguoju ramiai. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, tačiau, kad ji būtų objektyvi, reikėtų ją pagrįsti. Todėl skatinu pasidomėti prekiniais ženklais ir kūrėjais, gebančiais kurti tvarią, vidutinės ar net aukštesnės klasės visuomenės segmentams skirtą madą, prabangos prekes, pavyzdžiui: Stella McCartney, Uma Wang, Patagonia, Christopher Raeburn, Kevin Germanier, Rag&Bone, Eileen Fisher, Mara Hoffman.

Ar tvarumas gali būti įgyvendinamas visose gyvenimo srityse?
Tolimoje ateityje, pasinaudojant biotechnologijų, kitų inovacijų pagalba, galbūt. Šiuo metu – ne. Vienoje ar kitoje srityje tvarumą galime palaikyti, pavyzdžiui, vietoje automobilio rinkdamiesi dviratį ar pan., bet, kad tvari sistema sėkmingai funkcionuotų, ji turi būti ne vienkartinė, o veikianti nuolatos.

Kokią vietą tvari mada užima pasaulinės mados kontekste?
Tvari mada turi plačias perspektyvas ir yra ypatingai aktuali. Leidinyje „Business of Fashion” buvo publikuotas straipsnis apie tai, jog tvarumas is a must, kitaip tariant, jis yra neatsiejama perspektyvaus dizaino srities dalis.

Ar tvari mada aktuali ir Lietuvoje?
Tvari mada Lietuvoje, ypatingai jaunų kūrėjų tarpe, yra aktuali. VDA studentai yra skatinami įtraukti tvarumo aspektą į savo kūrybą, nepaisant to, tvarios mados kūrėjų niša Lietuvoje dar turi perspektyvų plėstis. Iš šiuolaikinių dizainerių išskirčiau Textale, Upcycled by LT dizainerius, „About“ prekinį ženklą. Didesnis iššūkis yra užsiauginti tvarios mados vartotoją.

Kaip manote, ar tvarumo idėja nėra manipuliuojama siekiant pelno?
Lygiai taip pat, kaip yra manipuliuojama su ekologiškais maisto produktais, gali būti manipuliuojama ir su tvarumu. Tačiau atsakingas, sąmoningas vartotojas geba atskirti tiesą nuo netiesos. Manipuliavimo pavyzdys galėtų būti prekinio ženklo H&M Conscious linija, kuri vartotojams yra pristatoma kaip drabužių, pagamintų iš organiškos medvilnės ir perdirbto poliesterio, linija, tačiau paanalizavus gilesnius procesus ir susimąsčius, jog pats perdirbimo procesas sunaudoja
žymiai daugiau resursų negu naujo gaminio gamyba, kyla dvejonės, ar tai artima tvarumo idėjai. Be to, jeigu atkreiptume dėmesį į patį žodį Conscious, jo reikšmė yra sąmoningas, suvokiantis, tačiau, ar tikrai taip veikiantis? Galbūt tai minėtasis marketingo triukas?

Kauno kolegijos Menų akademijoje įgyvendinote projektą „Tvari mada įvaizdžio dizaine“. Kaip išsivystė jo idėja?
Projektas išsivystė iš iniciatyvos edukuoti ne tik jau kuriančius dizainerius, bet ir mados bei grožio industrijoje savo kelią pradėjusius jaunuosius profesionalus – studentus. Įvaizdžio dizaineriams tai labai aktuali tema, kadangi klientų poreikiai tvarumui auga, būtina žinoti, kas tai yra ir kokius garderobo formavimo sprendimus, integruojant tvarumo aspektą, priimti.

Kas paskatino norą dalintis savo patirtimi su studentais?
Viena iš pagrindinių paskatų buvo tikslas galvoti ne tik apie asmeninius, bet ir apie bendrus projektus, į kūrybišką veiklą įtraukti kuo daugiau skirtingų sričių atstovų. Vienas iš būdų kaip to pasiekti – edukuoti jaunimą, kuris yra žingeidus, turintis įdomių idėjų.

Kokios patirties projekto metu įgijote Jūs?
Kadangi studentams pateiktos užduotys buvo susijusios su mano magistriniu darbu, tai praplėtė tiriamąjį lauką, leido atkreipti dėmesį į detales, kurios puikiai apibrėžė, su kuo šiai auditorijai asocijuojasi mano kuriami gaminiai. Susisteminusi projekto metu gautą informaciją, galiu tobulinti savo kuriamą produktą. Dirbdama su studentais tobulėju, jie mane įkvepia.

Kokią įtaką Jūsų kūrybai turėjo veikla „Julia Janus“ mados namuose?
Mano asmeninei kūrybai darbas su prekiniu ženklu „Julia Janus“ didelės įtakos neturėjo,tačiau įgyta patirtis suteikė galimybes analizuoti ir suvokti bendrą mados veikimo principą: susidariau nuomonę, kokių poreikių turi vartotojai, į ką jie atkreipia dėmesį, kokios, daiktą gaminančios įmonės, puoselėjamos vertybės, skatina vartotojus įsigyti jų prekes ir pan. Tiesa, pristatydama bakalaurinio darbo baigiamąją kolekciją, naudojau „Julia Janus“ gaminius, tačiau keisdama jų paskirtį, ieškodama daugiafunkciškumo. Daiktų pritaikomumo temą analizuoju ir magistriniame darbe, gilindamąsi į tai, kaip perdirbtas kostiumas gali virsti interjero dizaino detale, meno objektu, išryškindama tai kaip drabužis gali sąveikauti ne tik su žmogumi, bet ir su jį supančia erdve.

Kokie Jūsų ateities planai?
Apsiginti magistrinį darbą ir plėtoti savo kūrybą bei paslaugas kuo įvairesnėse nišose bei dalyvauti bendradarbiavimo projektuose.

Plačiau su G. Ūbaitės kūryba ir projektais galite susipažinti Instagram – @muted.lt

Nuotraukos iš asmeninio arch.