Vis labiau artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakties datai – aktualesnės, svarbesnės, pastebimesnės tampa iniciatyvos, įprasminančios modernios Lietuvos gimimo jubiliejų.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus organizuojamas projektas „Kaunas 18+18: prisikėlimo ašis“, kurio misija – skatinti daugiaskaitinius sukakties (pa)minėjimus ir atverti erdvę  inovatyviems 100-mečio eksperimentams, sujungė  architektus ir kitų meno ir mokslo sričių atstovus bendroms koncepcijų, skirtų architek(s)tūriškai įprasminti artėjančią 100-mečio sukaktį, paieškoms.

Projekto organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse, vykusiose Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje, architektų komandai „Jungtis“ priklausė Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dizaino katedros dėstytojas Kęstutis Vaikšnoras. „Jungtis“ projektui parengė ir pateikė dvi koncepcijas: „Laisva žemė (impulsas)“, „Laisva žemė (aidas)“.

Koncepcijoje „Laisva žemė (impulsas)“ komanda prisiminė istorinius faktus, atvedusius Lietuvą prie Nepriklausomybės, asmenybes, skatinusias žengti šį žingsnį ir reziumavo, jog ir po 100 metų šis įvykis giliai įsirėžęs lietuvių savimonėje. Norėdami kilniai įprasminti šią sukaktį, komandos nariai sugrįžo prie žemės. „Žemė – visko pagrindas. Materialas ir nematerialas. Ant žemės stovi valstybė taip pat, kaip ir pastatai. Mes stovime ant žemės“, – sako „Jungtis“ nariai. Komandos koncepcija – atsižvelgiant į neseniai įvykusį Laisvės kovotojų įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje memorialo idėjos konkursą ir nugalėjusį darbą, prisidėti prie jo įgyvendinimo. „Siūlome įprasminti Lietuvos valstybės nepriklausomybės 100-metį dovanojant Vienybės aikštės žemes Vilniui ir prisimenant partizanus. Tai dovana iš miesto miestui, kaip bendradarbiavimo ir draugystės simbolis“, – idėją pristato architektai.

Antrojoje koncepcijoje „Jungtis“, įsigilindama į žodžio žemė tvarumą ir, sykiu, metaforiškumą, siūlo įteikti dovanas šiuo metu dėl įvairių priežasčių čia nebegyvenantiems lietuviams: „Žinome, jog Vienybės aikštėje vyksta kasimo darbai. Iškėlėme tokį pamąstymą: kur visos žemės, visi kultūriniai sluoksniai, per tiek metų išmindyti, šiuo metu yra vežami ir supilami? Ne visi apie tai susimąsto. Bet mes, kaip architektai, kurių pagrindas kol kas yra žemė ir mūsų produktas be šios dalies neįvyktų, turėtume galvoti apie tai. Prieš tuos 100 metų, susėdę 20 vyrų kalbėdamiesi tarpusavyje pasirašė dokumentą. Apie tai pranešė „Lietuvos aidas“. Tuo metu taip vyko komunikacija tarp žmonių. Žinia apie tai, kad mūsų šalis yra laisva, keliavo iš lūpų į lūpas, ateidama iki šių dienų. Tačiau komunikacija laikui einant keitėsi ir keisis. Mūsų pasiūlymas, įprasminant Lietuvos valstybės nepriklausomybės 100-mečio paminėjimą – dovanoti. Tuo pačiu įprasminant ir pačią žemę. Mūsų dovana tai – simbolinis (didelis ar mažas) Lietuvos žemės kiekis, skirtas dėl įvairių priežasčių čia nebegyvenantiems lietuviams. Taip norime komunikuoti su jais, parodyti, kad nesvarbu, kur bebūtų, jie yra svarbūs mūsų istorijai. Komunikuoti žemiškai”, – idėja pasidalina komandos nariai.