Aukštosios mokyklos studijas besirenkančių jaunuolių dėmesį bando patraukti akcentuodamos vietą reitingų lentelėje, bendruomenės narių laimėjimus, modernią materialiąją bazę, puikius absolventų įsidarbinamumo rodiklius ar aukštus studentų pasitenkinimo studijomis rezultatus. Tačiau šiame informaciniame triukšme neretai pamirštamas akcentuoti žmogiškasis ryšys, dėstytojo ir studento santykis, vertybės, kuriomis vadovaujasi aukštoji mokykla.
Aukštoji mokykla – vieta, kurioje turėtų būti suteikiamos ne tik profesinės žinios
Kauno kolegija jau ne vienerius metus iš eilės išlaiko Lietuvoje lyderiaujančios aukštosios mokyklos poziciją. Šią kolegiją pasirinkusius studentus visą studijų laikotarpį lydi profesionalūs dėstytojai, kurių dalis yra dėstytojai-praktikai, studijų programos sudarytos taip, kad būtų suteiktas tvirtas teorinių žinių pagrindas ir maksimaliai išlavinti praktiniai įgūdžiai. Platus socialinių partnerių tinklas užtikrina, kad studentai ne tik lengvai suranda praktikos vietą, bet ir turi galimybę geriau pažinti realią darbo aplinką išvykų į įmones metu.
Studijas aukštosiose mokyklose renkasi daug jaunų, dar tik pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius žengiančių jaunuolių. Pasak Kauno kolegijos direktoriaus Pauliaus Baltrušaičio, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl aukštosiose mokyklose turėtų būti suteikiamos ne tik profesinės žinios, bet ir ugdomas kritinis mąstymas, diegiamos ir puoselėjamos bendražmogiškos vertybės, mokoma savarankiškai priimti sprendimus bei puoselėjama palaikanti aplinka.
„Viena pagrindinių aukštosios mokyklos funkcijų – ugdyti savo sričių profesionalus, gebančius taikyti įgytas teorines žinias ir praktinius įgūdžius, lengvai įsiliejančius į darbo rinką ir kuriančius pridėtinę vertę šaliai. Tačiau ne mažiau svarbu, kad į aukštąją mokyklą atėjęs jaunas žmogus būtų ugdomas visapusiškai: būtų sudaryta palanki terpė atsiskleisti jo asmenybei, pastebėtos stiprybės, diegiamos bendražmogiškos vertybės, ugdomi plačiai mąstantys, tolerantiški, kritiniu mąstymu pasižymintys žmonės. Rengdami 2021–2025 metų Kauno kolegijos strategiją apsibrėžėme, kad ir toliau rengsime ne tik kompetentingus specialistus, bet ir pilietiškus, socialiai atsakingus, kūrybingus žmones“, – apie įvairiapusio lavinimo svarbą sako Kauno kolegijos direktorius P. Baltrušaitis.
SA prezidentas M. Gutauskas: Kauno kolegijos dėstytojai – atsidavę savo pašaukimui
Kauno kolegijos studentų atstovybės prezidentas, Verslo fakulteto Taikomosios komunikacijos antrakursis Mantas Gutauskas pritaria, jog svarbu, kad aukštojoje mokykloje būtų ugdomos ne tik profesinės kompetencijos, kadangi studijuoti, dažnu atveju, pradeda jauni žmonės, kurių charakteris, pasaulėžiūra vis dar formuojasi.
„Manau svarbu, kad aukštojoje mokykloje dėmesys būtų skiriamas ne tik profesinėms žinioms suteikti, nes kolegijose ir universitetuose dažniausiai mokosi mažai gyvenimiškos patirties turintis žmogus. Žmogus, kuris dar auga, formuojasi jo charakteris, pasaulėžiūra, o aukštoji mokykla yra būtent ta vieta, kurioje jis praplečia savo akiratį, ugdo asmenybę.
Jei norime, kad studentai po studijų į pasaulį žengtų kaip pilnaverčiai visuomenės nariai, tuomet aukštojoje mokykloje turėtų būti ugdomos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir kritinis mąstymas, pilietiškumas, pagarba, atsakomybė ir kitos vertybės“, – sako Kauno kolegijos SA prezidentas. M. Gutauskas taip pat atskleidžia, kad Kauno kolegijoje dirba atsidavę dėstytojai, neretai studentams nepagailintys ir asmeninio savo laiko.
„Esu ne kartą sakęs, jog džiaugiuosi, kad Kauno kolegijoje dirba žmonės, kurie myli jaunimą. Tiek administracijos darbuotojai, kurie atsiduoda savo darbui ir inicijuoja pokyčius jaunimo naudai, tiek dėstytojai, kurie aukoja savo asmeninį laiką ir skiria jį veikloms su studentais. Galiu drąsiai teigti, jog Kauno kolegija yra puiki vieta jaunam žmogui ne tik tapti savo studijuojamo dalyko specialistu, tačiau ir išmokti begalę gyvenimiškų pamokų“, – priduria M. Gutauskas.
Kauno kolegija – Lietuvoje lyderiaujanti aukštoji mokykla, kurioje rengiami technologijų, informatikos, inžinerijos, sveikatos, humanitarinių, socialinių, meno, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, žemės ūkio mokslų specialistai.
Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.
