Kol konkretus maisto gaminys pasiekia mūsų stalą, nueinamas ilgas, kupinas bandymų, inovatyvių sprendimų, bet patikrintas ir kokybiškas kelias. Būtent maisto technologai, gastronomijos ir maitinimo organizavimo bei maisto saugos ir kokybės specialistai, sekdami reiklius, nuolat besikeičiančius vartotojus, ieško inovatyvių, bet kartu patikrintų sprendimų maisto pramonėje, kad vartotojas liktų visapusiškai patenkintas.

Praktikos gausu dar studijuojant

Turint galutinį maisto produktą nesimato nei jo idėjos, jos vystymo, nei gamybos būdo subtilybių ir jį lydėjusių bandymų, nei pastangų, kad gaminys būtų užtikrintai saugus ir vartotoją pasiektų aukštos kokybės. Maisto pramonės keitimąsi, nuolatinį tobulėjimą lemia besikeičiantys vartotojų poreikiai ir valgymo įpročiai, reiklumas ir sąmoningumas renkantis. Šiuolaikinis specialistas maisto pramonėje turi būti pasirengęs ne tik sekti, bet ir iš anksto numanyti vartotojų poreikius, iš naujo atrasti skonius ir išlaikyti kokybę. Tokius gebėjimus galima ugdytis dar studijuojant.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos Maisto technologijos katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė, Maisto technologijos katedros darbuotojai kartu su studentais dirba pagal skirtingas tematikas, kurios rodo inovatyvių sprendimų paiešką ir šiuolaikinio vartotojo įpročių ir reikmių sekimą. Produktų gamyba darniųjų technologijų priemonėmis, liofilizuotų produktų, maisto produktų be glitimo ar skirtų diabetu sergantiems žmonėms kūrimas, gamyba atspindi, kad studijų metu būsimas specialistas išbando pačias naujausias technologijas, netradicines žaliavas, įgyvendina visuomenei aktualius ir naujus maisto produktų sprendimus.

Maisto pramonės srityje neapsieinama ir be kūrybinės gyslelės. Studentai su dėstytojų pagalba kuria naujus gaminius, iš naujo sužadinančius skonio receptorius ir nustebinančius išlepusį gurmaną. Dėmesį gali atkreipti pieno išrūgų gira, fermentuota sula, vytintos dešrelės su džiovintomis uogomis, virtos dešros su moliūgais, duonos traškučiai, garuose virti dietiniai keksiukai, pomidorų vynas ir daugelis kitų netikėtų sprendimų.

Dr. I. Kraujutienė teigia, kad vienas didžiausių sėkmės garantų, norint įsilieti į maisto pramonės sektorių, yra aktyvus praktikavimasis studijų metu, kai studentas realiai išbando savo žinias, kuria produktus, diegia maisto saugos vadybos sistemas, įvertina maisto produktų juslinius, saugos ir kokybės rodiklius. Jaunieji specialistai nuo pat pirmo kurso praktikuojasi Kauno kolegijoje įrengtose laboratorijose. Studentų gebėjimai išbandomi bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, atliekant užsakomuosius, technologinius tyrimus, dalyvaujant įvairiuose konkursuose, parodose.

Studentų profesiniam kūrybiškumui skatinti kasmet organizuojamas tarptautinis konkursas „Food Technologist“, kuriame užduotys vykdomos skirtingose laboratorijose – technologijos, maisto produktų kokybės įvertinimo, juslinės analizės ir mikrobiologijos – įvertinant visapusiškas studentų kompetencijas. Šiais metais pirmąją vietą laimėjo ir geriausio technologo vardą apgynė Kauno kolegijos komanda, kurią sudarė trečio kurso maisto saugos ir kokybės bei maisto technologijos studijų programų studentės Aušra Dambrauskaitė, Laurita Donielaitė ir Rimvydė Šimkevičiūtė. Jos komisiją nustebino modernia tradicinio patiekalo versija – šaltibarščių ledais. Studentės neslepia, kad visuomenei išgirdus apie sukurtą receptą sulaukta ne vieno darbo pasiūlymo, o dalyvavimas konkurse leido save įsivertinti: atrasti savo stiprybes ir tobulintinus įgūdžius.

Pranašumų įgyjama žinių pasisėmus užsienyje

Kauno kolegijoje studijoms ar praktikai galima išvykti į 18 Europos Sąjungos šalių. Maisto technologijų antro kurso studentė Radvilė Kočanaitė atskleidžia, kad praktika Danijoje leido iš arti susipažinti su šokoladu ir iš jo gaminama produkcija. Susipažinusi su darbo pobūdžiu, Radvilė turėjo perprasti receptus, kad pagamintų kokybiškus saldainius.

Praktikos užsienyje galimybę triskart išbandė ir Rimvydė Šimkevičiūtė, vienąkart vykusi į Italiją, kitus – į Vokietiją. Italijoje studentė susipažino su tradicinių desertų gamyba, o Vokietijoje mokėsi kepinių ruošimo subtilybių. „Tik į Vokietiją atvykusi supratau, kad pagaminti duoną reikia įvairiausių įgūdžių, žinoti daug gudrybių, įvaldyti tam tikras technikas. Iš įmonės „DLS“ meistrų gavau daug gerų patarimų, kaip išvengti duonos gaminių ydų, kokia duona yra kokybiška. Prie visko galėjau prisiliesti savo rankomis, o studijų metu įgytas žinias pritaikiau praktiškai“, – naudingą dvejų vasarų patirtį prisimena Rimvydė. Abi merginos atskleidė, kad užsienyje galima įgyti įvairesnės patirties, kurią galima pritaikyti Lietuvoje. Pastebėtina, kad įvairialypė patirtis suteikia pranašumų ir darbo rinkoje.

Maisto pramonė augs

Anot Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdančiosios direktorės Editos Gudišauskienės, galimybės reikštis ir realizuoti save maisto pramonėje yra plačios, nes šioje srityje vystymosi tendencijos matosi ne tik Kauno regione, bet ir Lietuvoje. „Per dešimtmetį (2005–2014 m.) vidutinis darbo našumas sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje didėjo ir maisto produktų bei gėrimų bioekonomikos subsektoriuje. Iki galo biogrįstos apdirbamosios gamybos sektoriuje 2014 m. buvo sukurta 2 113,9 mln. Eur bendrosios pridėtinės vertės, kuri sudarė 5,8 proc. Lietuvos BVP, o maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje sukurta daugiausia (70 proc.) šio sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės. Ji taip pat sudaro didžiausią dalį sektoriaus apyvartos, prekių eksporto ir dirbančiųjų“, – apie maisto pramonės kuriamą naudą ir vystymąsi pasakoja E. Gudišauskienė ir priduria, kad maisto pramonėje laukiama jaunų, kūrybingų, atsakingų ir darbščių darbuotojų.

Maisto ir gėrimų gamybos pramonė yra viena didžiausių ir geriausiai išvystytų pramonės šakų Lietuvoje, o žvelgiant į ateities tendencijas matyti, kad gaminamos produkcijos vertė sparčiai augs.

Kviečiame į maisto pramonės darbo rinką žengti tvirtai ir rinktis Maisto saugos ir kokybės, Maisto technologijos arba Gastronomijos ir maitinimo organizavimo studijas.