Istorija
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto ištakos yra siejamos su Kauno meno mokykla (KMM), veikusia 1922 – 1940 m. Tarpukario laikotarpiu tai buvo vienintelė dailės mokykla visoje Lietuvoje. KMM įkūrė – dailininkas, dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis.
Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademija 2022–aisiais žymėjo KMM 100–mečio jubiliejų ir metus skyrė šioje vietoje besimokiusiems menininkams, kiekvieną mėnesį kauniečius ir miesto svečius kviesdama į absolventų – žymių, respublikiniais ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintų, kūrėjų – personalines parodas „Pelėdų kalno“ galerijoje.
Surengtos šių menininkų parodos:
- Fotografo Rimanto Dichavičiaus
- Menininko Stasio Eidrigevičiaus
- Tapytojo Jono Gasiūno
- Tarpdisciplininio meno kūrėjo Dainiaus Liškevičiaus
- Skulptoriaus Evaldo Pauzos
- Dizainerio Juozo Statkevičiaus
- Idėjų menininko Dariaus Mikšio
- Menininkės, performansų kūrėjos Židrijos Janušaitės
- Keramiko Remigijaus Sederevičiaus
- Tekstilininko Felikso Jakubausko
- Tapytojo, vitražų kūrėjo, instaliacijų autoriaus Eimučio Markūno
- Tapytojos Eglės Ridikaitės
Parodų kuratorė: Menų akademijos vadovė dr. Inga Valentinienė
KMM 100-mečio parodų ciklas – Kaunas 2022 programos dalis.
Per 100 metų KMM savo pavadinimą keitė net 12 kartų. 2001 m. rugpjūčio 24 d. mokykla integruota į Kauno kolegiją. Nuo 2018 m. iki dabar tai – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, turintis tris padalinius: Menų akademiją, Pedagogikos katedrą, Kalbų centrą. Išsamiau susipažinti su KMM istorija galite čia.
Pastatų kompleksas
KMM ir greta stovinti laikinoji M. K. Čiurlionio galerija pastatytos buvusioje Kauno tvirtovės IX baterijos (1883 – 1888 m.) teritorijoje Ąžuolų kalne, Žaliakalnyje. Sklypą juosia metalinė ir betoninių stulpų tvora (jai panaudotos baterijos aptvaro liekanos), papuošta pelėdomis (skulpt. Vincas Grybas, 1924 m.).
Vakarinėje sklypo dalyje yra reprezentacinis sektorius, rytinėje – ūkinis. 1924 m. sklypas sutvarkytas ir apželdintas, buvusių baterijos statinių požemiuose įrengta gipso liejykla. Pastatai sustatyti laisvai: centre stovi Meno mokykla, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus, toliau į šiaurę – galerija, orientuota į pietus. Jas jungia platus takas. Rytinėje dalyje, prie Kriaušių gatvės, yra nedidelis sargo namelis (1924 m.). Meno mokykla buvo pirmasis objektas Kaune, statomas nepriklausomos valstybės lėšomis.
Kauno meno mokyklos rūmai
Kauno meno mokyklos rūmai pastatyti 1922 – 1923 m. dailininko, dailėtyrininko Justino Vienožinskio, Stasio Šilingo, Lietuvos meno kūrėjų draugijos narių bei pačių būsimųjų studentų veiklumo, ryžto bei sumanumo dėka. Projektą paruošė architektas Vladimiras Dubeneckis. Iškilmingas atidarymas įvyko 1922 m. balandžio 11 d.
Mokyklos sienoms mūryti naudotos sugriuvusių Fredos priemiesčio namų plytos (jas, ir kitas medžiagas į Ąžuolų kalną gabenę per Nemuną patys būsimieji mokyklos dėstytojai ir studentai). Pamatai iš akmenų ir betono. Perdangos medinės. Grindys lentų, antrojo aukšto koridoriuje – parketinės. Stogas dengtas skarda. Pastatas dviejų aukštų su mansarda. Antrojo aukšto pietinėje pusėje yra aula. Į bendrą galinio fasado kompoziciją įjungtas nedidelis keramikos dirbtuvių korpusas ir arkinė sienutė su pelėda.1969 m. šiaurinėje sklypo dalyje pastatytas gamybinių dirbtuvių korpusas, pagalbiniai trobesiai. 2005 – 2008 m. atlikta mokyklos pastato rekonstrukcija.
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija veikė 1925 – 1936 m. Tai buvo pirmasis muziejinis pastatas Lietuvoje, statytas 1920 m. rugpjūčio 1 d. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės iš Maskvos į Kauną parvežtiems M. K. Čiurlionio kūriniams saugoti ir eksponuoti. Pastato projekto autorius architektas Vladimiras Dubeneckis, statybos organizatorius ir ilgametis direktorius dailininkas Paulius Galaunė.
1925 m. rugsėjo 24 – 29 d. dar nebaigtame statyti pastate atidaryta M. K. Čiurlionio 50 -osioms gimimo metinėms skirta jo kūrinių paroda, o tų pačių metų gruodžio 13 d. įvyko dailės galerijos atidarymas.
Statyba kainavo 255 932 litų. M. K. Čiurlionio kūriniai eksponuoti antrajame aukšte, pirmajame aukšte buvo muziejinių vertybių sandėliai, salėse – senosios tapybos, liaudies meno ekspozicijos ir kitos parodos.
Laikinosios M. K. Čiurlionio dailės galerijos pamatai betoniniai, sienos sumūrytos iš susprogdintos IX baterijos plytų, tinkuotos. Perdangos gelžbetoninės, stogas skardos, grindys lentų, laiptai betono.
Galerijos antrojo aukšto salėse įrengtos stiklinės lubos. 1936 m. M. K. Čiurlionio paveikslus perkėlus į Vytauto didžiojo kultūros muziejų, galerijos pastatas atiduotas KMM.
Paveldo objektas
2001 m. kovo 13 d. Kauno meno mokyklos pastatų kompleksas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2003 m. spalio 9 d. paskelbtas kultūros paminklu. 2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
