Agnės Papievytės nuotr./ modelis Laura Kromalcaitė

Potraukį kūrybai visą gyvenimą jautusi Ieva Keliauskaitė-Mališauskė dar vaikystėje svajojo turėti savo ateljė. Tačiau moteris neslepia ilgą laiką turėjusi dvejonę, kam kurti tai, ko jau ir taip yra per daug, nuo ko kenčia planeta ir žmonės. Taip pamažu atsirado „zero waste“ (liet. nulinio švaistymo) filosofija paremtas mados ženklas „Mali.Keli“, kurio vizija – ateityje tapti tvariais šimtu procentų. Šiandien „Mali.Keli“ įkūrėja įsitikinusi: sėkmingo verslo paslaptis – tikėjimas savo idėja.

Su Ieva Keliauskaite-Mališauske susitikome Kauno kolegijos Verslo centro organizuotų verslumo dirbtuvių „Daikto istorija“ metu, kur ji konsultavo žiedinės ekonomikos principu verslo idėjas kuriančius įvairių aukštųjų mokyklų studentus. Apie tvarios mados prekinio ženklo įkūrimą bei kelią iki jo Ieva sutiko pasidalinti ir su Kauno kolegijos Verslo fakulteto studentais.

Papasakokite plačiau, kokiu būdu Jūsų prekės ženklas palaiko „zero waste“ filosofiją ir kaip gimė Jūsų verslo idėja?

„Esu baigusi tekstilės dizainą Glazgo menų universitete, Škotijoje. Ten išbandžiau save įvairiausiose tekstilės, interjero ir mados šakose, taip pat glaudžiai susidūriau su įvairiomis kitomis menų šakomis – interaktyviu dizainu, skulptūra, grafiniu dizainu ir t.t. Ši specialybė man atvėrė akis matyti pasaulį plačiau, bendrauti kiek įmanoma daugiau, bendradarbiauti, laužyti taisykles ir tokiu būdu spręsti problemas. Čia susidūriau su daugybe kūrybingų žmonių. Jų mąstymas, kuris buvo itin nestandartiškas, eklektiškas, drąsus, mane taip pat labai veikė. Tai skatino norą skleisti revoliuciją.

Svarbus taškas buvo vizituojančios dėstytojos Holly McQuillan paskaita – ji yra viena iš zero waste mados pradininkių pasaulyje, jos paskaitoje sužinojau kas tai yra, kaip tai kuriama, kuo tai padeda pasauliui ir aplinkai. Vėliau skaičiau jos knygas, susisiekiau su ja dėl rekomendacijų, kur ir kaip mokytis toliau.

Bestudijuojant mano supratimas apie prekės ženklą ir mados industriją labai keitėsi, supratau kiek daug žalos pasauliui ir bendruomenėms daro mados industrija ir nustojau norėti prie jos prisidėti. Daugiau sužinojusi apie zero waste madą ir tvarumą, pakeičiau nuomonę. Supratau, kad galiu savo talentą išnaudoti tam, kuo degu, ką noriu daryti, nedarant tokios žalos planetai ir bendruomenei kaip tradicinė mada.

Agnės Papievytės nuotr./ modeliai Laura Kromalcaitė ir Ignius Cicėnas

Įprastai mados industrijoje sukerpant net paprastą palaidinę ar marškinius lieka gana daug atliekų, kurios nugula į sąvartyną. Mes kuriame drabužius taip, kad nebūtų jokių atliekų likučių. Kol kas dar negalime sau leisti gaminti tik iš tvarių medžiagų, to dar siekiame. Tačiau zero waste filosofijos bei technikos laikomės kiekviename gaminyje“.

Kada įkūrėte šį prekės ženklą ir kas slepiasi po pavadinimu „Mali.Keli“?

„Šį prekės ženklą įkūrėme dviese su mano vyru Ramūnu. Verslas startavo 2019 lapkritį, tačiau didelis perversmas įvyko praėjusią vasarą. Aš esu Keliauskaitė-Mališauskė, tad „Mali.Keli“ – dviejų pavardžių samplaika. Po mūsų prekės ženklu slepiasi šie gaminiai (kol kas) moterims: marškiniai, tunikos, suknelės, kelnės, kombinezonai, auskarai, kaklo papuošalai bei spaudiniai / paveikslai, vadinami „meniniai printai“.

Socialinės atsakomybės principas reiškiasi ne tik Jūsų idėjoje kurti tvarią madą, bet ir komunikacijoje – kurioje dažnai gvildenami jautrūs socialiniai aspektai. Kodėl, Jūsų nuomone, svarbu, jog verslas kurtų geresnį rytojų?

„Puikiai pastebėjote, kad antroji mūsų misijos dalis yra skleisti psichinės sveikatos žinių svarbą. Čia aš remiuosi savo pačios ilga kelione emocinės sveikatos link ir matydama bei jausdama didžiulę stigmą šia tema, noriu prisidėti prie jos laužymo.

Mano nuomone, versle yra labai svarbi vertybinė atsakomybė. Stiprus verslas yra tas, kuris sprendžia problemas, kuris aktyviai kalba, padeda bendruomenei ir aplinkai. Visą gyvenimą žavėjausi būtent tokiais verslais. Mano mamos verslas yra vienas iš jų. Aš visiškai kategoriškai oponuoju plačiajai „bobučių“ nuomonei, kad verslininkas – tai tas, kuris „kala pinigus“, ir verslas – tai „pinigų plovimo mašina“. Taip, aš iš verslo turiu išgyventi, vienas iš mano tikslų yra toks, tačiau, kodėl gi išgyvenant dar ir nepakeitus vieno kito žmogaus dienos, neprisidėjus prie revoliucijos tiek aplinkosaugoje, tiek mados industrijoje, tiek psichinės sveikatos stigmoje. Nesijausčiau gerai kurdama ir dirbdama kiekvieną dieną, jei nebandyčiau prisidėti prie geresnio rytojaus. Jaučiuosi šiuo metu galinti tai daryti, bet yra daug žmonių, kurie negali, neturi vidinio stipraus balso, galimybių arba tiesiog yra neišgirsti“.

Agnės Papievytės nuotr./ modeliai Laura Kromalcaitė ir Ignius Cicėnas

Ar Lietuvoje kurti verslą, paremtą socialinės atsakomybės principu, itin sunku? Ar tai, jūsų nuomone, verslo kūrimą apsunkina, ar neturi didelės įtakos?

„Nuoširdžiai pasakius, mes nemanome, kad mūsų klientas yra Lietuvoje, bent kol kas. Mūsų produktas yra labai nišinis: spalvos ryškios, komunikuojame sudėtingomis, ne visiems Lietuvoje kol kas priimtinomis, temomis. Kiekvieną kartą prakalbus giliau apie psichinę sveikatą, prarandame po keletą sekėjų būtent iš Lietuvos. Aš manau, kad Lietuvoje kol kas yra labai nedidelė klientų dalis, kuri yra pasiruošusi tokioms temoms, pasiruošusi spalvoms ir žaismui. Todėl galima sakyti, kad yra sunku.

Manau, kad Lietuvai šiek tiek reikia subręsti, o mes judėsime, kalbėsime ir kursime toliau; esu visiškai garantuota, kad vieną dieną paliesime ir Lietuvos pirkėjo širdį. Iš tiesų tai būtent ši stigma, pasipriešinimas, skatina dar labiau brautis, dar garsiau kalbėti, nes esu įsitikinusi, kad kiekvienam dalykus, apie kuriuos kalbame, reikia žinoti“.

Dažnai teigiama, jog svarbiausia versle – gera verslo idėja. Ar sutiktumėte su šiuo teiginiu ir ką patartumėte jaunam, apie savo verslą galvojančiam žmogui, kuris nežino, ar jo idėja turi perspektyvos?

„Mano nuomone, gera verslo idėja yra ta, kuri atliepia kūrėjo vidų. Nesvarbu, kokia ta idėja bebūtų, svarbu, kad ji būtų tas vidinis „aš“, kuris dėl verslo ar pinigų nelaužytų savo įsitikinimų, vertybių. Taip pat gera verslo idėja yra ta, kuri sprendžia problemą. Jei man problemą išspęsti pavyks arba bent jau bus progresas / sprendimo procesas, tai aš būsiu pasiekusi aukso viduriuką.

Agnės Papievytės nuotr./ modelis Mindaugas

Kalbant apie patarimą, sakyčiau, kad reikia bandyti. Vieną dieną pasakyti sau, kad aš darau, nes aš tikiu, o kaip pasiseks – vienas Dievas težino. Ir iš tiesų, jaunam žmogui tai priimti yra labai sunku, tačiau priėmus šį faktą yra lengviau pradėti. Pradėjus, mano nuomone, yra labai svarbu kalbėtis. Kalbėtis su verslo partneriu, jei jis yra, su draugais, su bendraminčiais. Beprotiškai svarbu yra palaikyti ryšius. Suradus bendraminčių, atsiranda labai daug aistringų širdžių, kurios patars, padės, prisidės, palaikys. Žinoma, pradedant, ne vienas pasakys, kad „darai nesąmonę“– tokiai kritikai aš siūlau užsidėti didžiausius šarvus, mandagiai palinksėti, padėkoti, tačiau nė akimirkos apie tai negalvoti. Jauną, pradedantį kūrėją yra labai lengva sugniuždyti, nes jis labai jautrus visai supančiai aplinkai, todėl svarbu apsišarvuoti ir atsirinkti, ko klausyti, su kuo dalintis“.

Visuomenėje girdimas požiūris, jog būti socialiai atsakingu pernelyg brangu, todėl to gali imtis tik tokios įmonės, kurios jau yra sukaupusios papildomo kapitalo. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu?

„Aš sutinku su šiuo požiūriu, kad taip yra lengviau, paprasčiau iš įdirbio perspektyvos – kapitalą turinti kompanija taip pat turi ir klientūrą, tačiau tai įmonei reikia didžiulio užsibrėžimo ir labai stiprių vertybių. Mažai kompanijai yra sunku pradėti, sunku įtikinti, kad verta rinktis mane, o ne pagrindinės gatvės megapolio produkciją, tačiau maža kompanija dar neturi tokio didžiulio įdirbio, begalės darbuotojų ir atsakomybių, todėl lengviau gali rizikuoti.

Jei jauno prekės ženklo produkcija bus patraukli akiai, patogi ir gero kokybės ir pinigų santykio, klientas pirks produkciją negalvodamas, ar tai yra tvari mada, ar ne. Iš tiesų tobulame pasaulyje taip ir turėtų būti. Mes, kaip pirkėjai neturėtume mąstyti, ar perkame tvarią prekę ar ne, ji tiesiog turėtų būti tvari ir netvarios prekės tiesiog turėtų nelikti“.

Ar padrąsintumėte ir kitus jaunus žmones galvoti apie verslo idėją darnaus verslo kontekste? Kodėl?

„Drąsinčiau 120 proc. Aš manau ir nuoširdžiai tikiu, kad kuo daugiau protingų gilių žmonių surems galvas ir sugalvos kažką naujo, kažką revoliuciško, tuo aktyviau ir tuo sėkmingiau mes keisime pasaulį ir bendruomenę, juk galų gale tai mūsų vaikams ir anūkams reikės gyventi pasaulyje, kurį šiuo metu kuriame. Juk ir naktį ramiau miegosime, kai žinosime, jog darom viską, ką galim, jog ateitų šviesesnis rytojus“.

                                  „Mali.Keli“ rasite: